Jei turi krūvą kompleksų, nebūtina apie juos kalbėti, kad aplinkiniai tai pajaustų. Pasitaiko, kad žmogus kalba kažką, bet klausaisi ir supranti, kad kažkas ne taip, kad kažkas iki galo nepasakoma. Dėl to su savo neišsakytais kompleksais atrodai kažkoks ne toks, tik mergina iki galo nesupranra kame kampas.
Jei man 30metis vaikinas pradėtų pasakoti ne apie ateities planus, karjerą, keliones, pomėgius, sportą ir t.t., o kad nekenčia savo kūno, nes mokykloje iš jo šaipėsi... arba šiaip atrodytų kompleksuotas ir keistas, neprasidėčiau arba užbaigčiau santykius. Tokios problemos sąlyginai normalu 16mečiui, bet paskui ateina laikas jas išaugti. Ar jūs pays norėtumėte, kad kažkas užkrautų jums panašias problemas, su kuriomis nesugeba ir neaišku ar ateityje sugebės susitvarkyti? Pas jus prioritetai ne ten sudėlioti, skleidžiate negatyvą, dėl to ir bėga nuo jūsų.
Apie žuvusią merginą iš karto nepasakokite, pasakykite, kad turėjote nelaimingus santykius, apie kuriuos sunku kalbėti ir apie kuriuos papasakosite atėjus laikui.
O man netgi visai idomu tie pasakojimai. Nes is jaunystes patirciu formuojasi zmogus, ir svarbu ne tik tai, ka jis pasakoja, bet ir kodel pasakoja butent tai, kodel jam paciam tai svarbu. Kartais noritn geriau pazinti zmogu labai naudinga patyleti uzuot klausinejus- suzinosime daug daugiau apie ji
Aš niekad tokiu dalyku neklausiau ir neisivaizduoju,kad kazkam specialiai idomu ar jo/jos mokykloj niekas nepravardziavo.
Gal kam ir idomu, be jei jis pradetu kaip autorius verkslent,kaip mokykloj ji skriaude ir pravardziavo, koks jo kunas slykstus,kazin ar tai nebutu jusu paskutinis klausytas jo pasakojimas.
meginu isivaizduot pokalbi:
--e, klausyk,o mokykloj tau patiko?
-ne......
-o tai ko?
-nu skriaude mane visi, uzpakali sparde, tyciojosi, koks as storas/kudas/mažas/aukstas. Zliumbiau tada, dabar irgi. Fui, tu paziurek,koks slykstus mano kunas, paciam net britku.
Na, ar reikia taip kalbet ir pasakotis? Ar reikia visa gyvenima nuoskaudas is vaikystes savy nesiotis? Isaugti is to reikia.
Suprask, tai svarbu. Nemokamai galima tai forume pasinagrinėti su forumiečių pagalba, o tai jei tylėsi ir vengsi klausimų, psichologas irgi nepadės.
Beje, nė negalvok valdiškai eiti, ten jiems patiems pagalbos reikia O mokamas irgi ne kiekvienas geras bus. Pagalvok, juk realybėje ne su kiekvienu sutari, taip ir psichologas, jei energetika nesutiks, jis tik daugiau žalos tau pridarys, nei pagalbos.
Tėvai lyg ir norma, patenkinti jie savimi. Tėvai man kaip ir nieko nesakydavo ta tema, gal kartais iš pykčio. O kada pirmas kartas buvo tai sunku prisiminti, bet manau nuo 3-4 klasės,o gėdos tai daug apturėjau, todėl kažkaip nieko ir nebandau, vistiek iš anksto žinai rezultatą.
Psichologą po mėginimų ir pastovių minčių apie savižudybę šią savaitę susiradau privatų, nors tos pagalbos linijos siūlo ir valdiškus.
Papildyta:
Na gal, bet tai kad turėtum savivertę turi būti kažko vertas,o kai esi niekas tai niekas. Bet ir ta savivertė jau tebūnie, jos neturėsiu, bet man jau svarbiau kitų dalykų atskiratyti, nes jau darosi nepakeliama, darbe sudėtinga darosi.
Psichologą po mėginimų ir pastovių minčių apie savižudybę šią savaitę susiradau privatų, nors tos pagalbos linijos siūlo ir valdiškus.
Papildyta:
Na gal, bet tai kad turėtum savivertę turi būti kažko vertas,o kai esi niekas tai niekas. Bet ir ta savivertė jau tebūnie, jos neturėsiu, bet man jau svarbiau kitų dalykų atskiratyti, nes jau darosi nepakeliama, darbe sudėtinga darosi.
Bet šiaip netgi yra tokia tendencija, kas mažas negražus, tas užaugęs visai žavus. Gal neišaugi pats iš bjauraus ančiuko amžiaus? Ar sportuoji, ar sveikai valgai? Ar vyr. hormonai tvarkoje? Jei taip, tai pats veidas tikrai visko nelems. Skirtingi visiems patinka. O jei nesportuoji, valgai bet ką, tai nenorėk didelių rezultatų. Taip ir atrodai tada kaip apsileidęs žmogus.
Taip ir nesupratau, gėdą patyrei dėl kitų įvykių ar 3-4 klasėje tik dėl išvaizdos? Buvai tvarkingas vaikas, mokeisi, stengeisi, bendravai su klasiokais, o jie vistiek tave užėsdavo taip iš nieko?
Tėvai lyg ir norma, patenkinti jie savimi. Tėvai man kaip ir nieko nesakydavo ta tema, gal kartais iš pykčio. O kada pirmas kartas buvo tai sunku prisiminti, bet manau nuo 3-4 klasės,o gėdos tai daug apturėjau, todėl kažkaip nieko ir nebandau, vistiek iš anksto žinai rezultatą.
Psichologą po mėginimų ir pastovių minčių apie savižudybę šią savaitę susiradau privatų, nors tos pagalbos linijos siūlo ir valdiškus.
Papildyta:
Na gal, bet tai kad turėtum savivertę turi būti kažko vertas,o kai esi niekas tai niekas. Bet ir ta savivertė jau tebūnie, jos neturėsiu, bet man jau svarbiau kitų dalykų atskiratyti, nes jau darosi nepakeliama, darbe sudėtinga darosi.
Daug psichologu dirba tiek privaciai, tiek valdiskai. Tas istitikunimas, kad valdiskas negeras, yra lauztas is pirsto. Nu bet jei nori leist pinigus, tai leisk.
O ko tu turi buti vertas? As pazistu zmoniu, kurie nieko ypatingo nepadare, o saviverte iki dangaus. Lygiai taip pat pazistu mokslu daktaru, kurie save plaka. Viskas tavo galvoje. Beje, kazko pasiekti yra labai sunki, jei tu pats savimi netiki ir savz nuvertini. Turi pirma patiketi viduje, kad tu nuostabus, protingas, taletingas...Tada drasiai imsiesi nauju projektu, mokysies nauju dalyku ir megsi pazintis.
O siaip saunuolis, kad darai kazka. Linkiu, kad tau pavyktu pasiekti savo tikslu. Stiprybes.
Buvai tvarkingas vaikas, mokeisi, stengeisi, bendravai su klasiokais, o jie vistiek tave užėsdavo taip iš nieko?
Mano klaseje butent ir budavo edami tvarkingi ir gerai besimokantys vaikai, nes tai nera kieta. Ir jeigu is taves tyciojasi, tai labai sunku su tais zmonem "bendrauti".
Prastesnio lygio mokyklose ar klasėse (kur mokėsi pvz. vaikai iš vaikų namų, iš prastesnio socialinio lygio šeimų) ir pas mus taip buvo. Bet gerose klasėse tai buvo baisi gėda gauti dvejetą. Aš buvau kartais padraika, gaudavau ir du, tai jau spausdavo mane žvilgsniais, kalbomis ir pan. Bet aš mokėjau atsiriboti. Nors, be abejo, tai nėra malonu kaip bepažiūrėsim.
Tai čia jau žiūrint kur ir su kuo Jonukas30 buvo.
Prastesnio lygio mokyklose ar klasėse (kur mokėsi pvz. vaikai iš vaikų namų, iš prastesnio socialinio lygio šeimų) ir pas mus taip buvo. Bet gerose klasėse tai buvo baisi gėda gauti dvejetą. Aš buvau kartais padraika, gaudavau ir du, tai jau spausdavo mane žvilgsniais, kalbomis ir pan. Bet aš mokėjau atsiriboti. Nors, be abejo, tai nėra malonu kaip bepažiūrėsim.
Tai čia jau žiūrint kur ir su kuo Jonukas30 buvo.
Nu taip. Pas mane buvo gera mokykla ir tas engimas del gero mokymosi, nerukymo, alko nevartojimo peasidejo paauglysteje. Iskart buvai ne prie chebros, jei nerukydavai uz kampo.