Ar meluoti ir kentėti ar sakyt tiesą ir rizikuoti?

Sveikos, kreipiuosi į Jus su tokiais klausimais, kurie jau ilgus metus sėdi mano galvoje ir kuriem nerandu tinkamo atsakymo. Kaip žinoma, melas prie gero nepriveda, jis anksčiau ar vėliau paaiškėja ir istorija pasibaigia neigiamai. Tačiau, kartais tiesa gali būti nemaloni ir gąsdinanti kitus žmones, ypač santykių srityje, dėl kurių kenti pats, nes moterys tada taves bijo arba pradeda norėti padėti, kaip draugui, palaikyti pokalbiais.
Taigi tokios dvi mano praeities istorijos. Pirmiausia, ta, kad turėjau praeityje moterį, kurią buvau rimtai įsimylėjęs jau planavom ateitį, bet nutiko nelaimė. Na aš taip, gal silpnų nervų, turėjau daug problemų po to, gydžiausi, šiandiena jaučiuosi kaip ir gerai, bet to niekada nepamiršiu ir antras dalykas - mokykloje buvau ramus ir teigiamas "moksliukas", patirdavau itin daug patyčių dėl savo išvaizdos ypač iš merginų, universitete patyčių ženkliai sumažėjo, paskutiniuose kursuose ir magistratūroje visai neliko. Turiu psichologinę traumą ir šiandien, jaučiuosi ir laikau, kad esu šlykštus, bjaurus, nekenčiu savo kūno, man atrodo, kad moterims su manimi būti kartu yra gėda ir nemalonu, bent viešumoje. Taip, minėjau, kad turėjau draugę, kurią labai mylėjau, gal dė to, kad nekliuvo jai koks esu, nors ji matė, kad kenčiu dėl savęs ir savo kūno, nors kartodavo jog esu gražus. O dabar klausimas toks, turėjau neseniai kitą draugę, antroji gyvenime (taip irgi būna, o man 30 metų, patyčių pasekmė, ganėtinai bijau moterų, kurios iš mano išvaizdos ir tyčiojosi visą gyvenimą, bet neturiu neapykantos joms dėl to,nes kalta mano išvaizda, šios moterys pačios ėmėsi inciatyvos, aš gan psichologiškai nusodintas inciatyvą rodyti), šiai draugei nieko nesakiau, nors mačiau iš akių, kad ji mato jog kompleksuoju. Ji klausdavo, kas negerai, bet bijojau sakyti, lyg ir santykiai gerai klostėsi, bet dėl savo išvaizdos esu kompleksuotas, todėl nuolaidus, gal buvau jau neįdomus, be charakterio, tai išsiskyrėm, kai išsiskyrėm pasakiau, kad jai melavau nepasakydamas visko iki galo, buvo ašarų, pagalvojo, kad aš tyčia taip sakau. Dabar ji vėl bendrauja su manim nors buvo dingus, bet toks jausmas, kad iš gailesčio, nes nežinau, kaip toks galėčiau patikti toliau bendrauti, aš jaučiuosi, kad turbūt esu patogesnis ar atsarginis variantas, nes neturiu kažkokios charizmos ar pan., kad galėčiau taip patikti.
Tai noriu sužinoti, ką jus manote, ar slėpti nuo moterų savo praeitį, pirmiausia - patyčias (kad jaučiuosi šlykštus, bjaurus, nekenčiu savo kūno)? Tam, kad nesudaryti aukos įspūdžio, parodyti, kad neturiu daug pasitikėjimo bendravime su moterimis, patirties, nes bijau vėl likti pažemintas, be to nenoriu gailesčio arba kad tai išgirdusi iš vis pabėgtu nuo kompleksuoto vyro (o ir dar kaip buvau karta, viešai ir garsiai pažemintas, na bet priprates prie to).
Kitas dalykas, pastebėjau, kad jei prasitariu kokiai moteriai, dažniausiai per nuoširdu ir atvirą pokalbį, ypač išgėrus, jog turėjau merginą, kurią labai mylėjau, bet baigėsi taip kaip rašiau, tai galima sakyti 90 proc. atveju ties po "nuoširdaus" pokalbio viskas pasibaigdavo. Ar slėpti nuo moterų draugės mirtį? Kodėl tai negiamai paveikia santykius? Na aš nesakau, ką jaučiu realiai dėl tos netekties, suprantu, jei moteriai per pasimatymą pradėsiu sakyti, kad ir šiandien galvoju, tai ir taip viskas aišku, bet to nesakau, tik pasakau, kad praeityje buvo taip ir tiek. Bet kažkodėl tai turi labai negiamos įtakos potencialiam bendravimui.

Tai jei matot, kad būtent tai daro neigiamą įtaką, kam.viską iki galo atviraut. Juolab, lad ir santykiai nebūna itiin rimti.
Ir joks tai ne melas. Kai bus laikas, pasakysit.

Bet juk is kiekvieno pabaisos, ypac vyro, nes moterims isteis sunkiau, galima padaryti labai charizmatiska asmeni. Jei nebijai, atsiusk foto visu ugiu i asmenine, as labai izvalgi, patarsiu del sukuosenos, drabuziu, figuros. Garantuoju konfidencialuma pries visa foruma, tikrai. Man kaip dievui i ausi, niekada nesu isdavusi nei vieno zmogaus, labai moku laikyti paslaptis bei konfidencialia info

O as tai nemanau, kad antrai pusei reikia visa savo gyvenima atraportuot. Ir tai ne melas. Kas nemalonu prisiminti, to ir nera reikalo pasakoti. Ypac kazkokiu mokyklos laiku nesamoniu. 

Pirmiausia susitvarkyti su saviverte. Pamilti save.

Patyčias dėl išvaizdos turėjom absoliučiai visi. Tik vieni sugebėjo tai įveikti, kiti užsiciklino, kad dėl visų gyvenimo negandų kalta išvaizda.
Nesąmonė!
Vyras už velnią gražesnis-ir tiek moterims tereikia
Pažiūrėkit į Holivudo blogiukų aktorius, jie gyvenime be grimo dar baisesni, bet moteris traukia kaip muses Nu turit jūs, baisuokliai, kažką žavaus ir geidžiamo, kad moterys dėl jūsų iš proto eina
Ir santykiuose kalta tikrai ne išvaizda, o, ne. Senolių išmintis byloja: žmogų pagal rūbą sutinka, pagal protą išlydi.
Protas! Tik protas! padeda kurti sėkmingus arba nesėkmingus santykius.

Atsakant į pagrindinį temos klausimą, tai vienareikšmiškai - sakyti tiesą. Tik šito nereikia daryti per pirmus pasimatymus. Jautrius dalykus mes išsakom tiems, su kuriais jau užmezgam šiokį tokį ryšį, norim būti artimesni, iš kurių jaučiame palankumą. O dar nesuartėjus toks atvirumas gali išgąsdinti.
Kalbėjimui apie buvusius santykius reiktų dar didesnio artimumo. Nors aš apskritai nemanau, kad apie tai reikia kalbėti. Reikia kurti ir džiaugtis tuo, kas yra šiandien, o ne laikytis įsikibus to, kas buvo.
Nežinau, kokia ten jūsų išvaizda, bet jeigu esate tvarkingas, bent kažkiek prisižiūrintis vyras, moteriai išvaizda netrukdys. Labiau trukdyti gali patys kompleksai. Bet jeigu buvusi draugė sakė, kad jai esate gražus, vadinasi, nėra reikalo save plakti. Yra ir daugiau moterų, kurioms būsite gražus.
Labai gaila, kad tokioj nedėkingoj aplinkoj užaugote. Paprastai visos patyčios baigiasi su mokykla ar universitetu. Atkreipkite dėmesį, su kuo bendraujate, jeigu iš suaugusių žmonių sulaukiate vaikiško elgesio.

Beje, kitoje savo temoje rašėte, kad turite draugę. Ar jau spėjot išsiskirt?

Auksine taisykle:
Kiekviena dalyka galima padaryti taip, kad tai bus labai naudinga, ir galima taip padaryti, kad viska sugriaus.
Ir aisku visi tarpiniai variantai.

Isgerus aplamai nevykes variantas megzti pazintis, bendrauti su nepazistamu, nes greiciausia bus pasigailetinas vaizdelis, net anekdotus kuria, bet tai mano asmenine nuomone.

As visuomet viska ispasakoju, net ir cia ir gyvenime ne kitaip. Tai tikrai nekenkia, bet reikia bendrauti, tai yra eigoje klausytis kito zmogaus nuomones, stebet EMOCIJAS. Tikslu pazinti kita.

Sunku su zmonemis kurie labai santurus bet moteru tarpe tokiu nedaug.

Pakartosiu angliska patarle: velnias buna pasislepes detalese "The devil is in the details"
Esme ne ka sakai, bet tame ka pasakai tarp eiluciu.
Gal, supranta, kad myli vis dar ana o joms iki jos kaip iki menulio

Kad ir po ilgesnio laiko, ar verta? Po to tik klausimai, o ko nesakei ir pan., gailestis kažkoks, bet slepti tai kazka ir siaip nemegstu, nes nesupranta taves zmones, kodel kazkoks kitoks vaikstai. Sakau, kad neišsimiegu
Papildyta:


Jei nepamirsiu, tai artimiausiu metu

Mane tai normaliai supranta, priklauso nuo to kaip paaiskini. Sako, net paprastus dalykus galima taip supainioti, kad niekas nesupras.

Na jo, su saviverte turiu problemu, bet tik tam tikrose temose, nes kas liecia darba, dalyvavima kazkur, kur vyksta atrankos, konkurencija, tai viskas gerai ir sekasi kartais. O saves tai tikrai nemyliu, neapykanta didele, kaip sako "pamilti , save, savo kuna", galvoju, kaip butu gerai jo netureti, gal vaikiskai skamba, bet tikrai taip jauciuosi. Net idomu ar tikrai imanoma patirti jausma kai esi patenkintas savimi, be pasiskslysktejimo, o gal net su malonumu, gali paziuret i veidrodi.
Papildyta:


Tai jau čia ne tik išvaizdoj, bet ir psichikoj jaučiu problemu yra ir manau tas matosi, gal ir del to manes salinasi. Na nesu kazkoks psichopatas ten, bet manau, kad mano perdetas kuklumas kaip sutrikimas atrodo, skambinau į ta pagalbos linija, nes buvo visai blogos mintys, pasiule kreiptis i psichologa, bandysiu per atostogas pradet lankyt, nors kazkaip visad itariai i juos ziurejau, negi imanoma, kad jie gali padeti
Papildyta:



Na man sekasi klausyti kitu ir stebeti emocijas, del to kaip ir minejau, viskas man greit aisku pasidaro
Papildyta:


Tai as net nezinau ar laikausi isikibes visko, tas sleifas visa gyvenima eina is paskos. O isvaizda tai nezinau, na kas svara liecia tai manau viskas gerai, bet siaip slykstukas visad buvau, esu. Kaip ir minejot patycios baigesi universitete, bet dar ne bakalaure, veliau. Spejom, kaip ir minejau, vel bendrauja, bet nezinau kodel, jauciu, kad kazka turi ir man atrodo, tik siaip esu patogus atsarginis variantas ir tiek, nebenoriu as bendraut jau

Labai taiklu sakyciau. Daznas linkes galvoti apie save , net kai kitas zmogus sneka visai apie ka kita.
Papildyta:

Kokie konkretus dalykai leidzia spresti kad esate tik patogus?