mūsų amžius ogogo, pačiame jėgų žydėjime 
ane, Lyžuka?
21 amžiuje ir jum ne 60, kad viską antibais gydytumėte.
Gydyt reikia komplikacijas, o ne gripą. Ne visada jos ir būna. Man nei karto nebuvo jokių komplikacijų nuo gripo. Beje, šįmet gripas su kosuliu eina, ir aukšta temperatūra. Bet tai ne komplikacijos, o gripo eiga. Tam kad skirti antibiotikus reikia CRB iš kraujo daryti.
O Dieve, moteros, jūs ką rimtai? Nesidomit ir nieko neskaitot kaip ką gydyt?
Virusai praktiškai negydomi, geriausiu atveju pirmą sirgimo dieną suduoti antivirusinių vaistų galima. Vėliau jie neveiksmingi. Ir gydymas tik simptominis. Vaistais gydomi tik bakteriniai susirgimai, ir tik nustačius kad tikrai reikia. Dar geriau būtų imti tepinėlį ir surasti tinkamus siauro veikimo antibiotikus, tik kad tam dažnai nėra jau laiko, todėl skiriami plataus veikimo antibiotikai. Bet tik jei yra pakilęs CRB, nepamenu tiksliai virš kiek jau rodo bakterinį susirgimą. Nes tik vos vos pakilęs ir padidėjęs leukocitų kiekis rodo virusinį susirgimą.
O vaikui vos kostelėjus dažna mama iškart kiša antibiotikus. O kai paskui rimtai vaikas suserga, tuomet jau nebetinka įprasti antibiotikai, o nuo specifinių gali būti liūdnų šalutinių poveikių. Jau ačiū medicinos sistemai, kuri man vaikystėje suvarė imunitetą, dantis ir virškinimą. Nes bet kokiu pirst atveju skirdavo antibiotikus.
O dabar gana apie ligas. Pasipasakosiu kaip mano mažiukui darželyje sekasi. Tai sekasi labai gerai, todėl su nerimu laukiu to galimo atkritimo (pavėluotos adaptacijos). Noriai ryte keliasi, ruošiasi važiuoti į darželį pas vaikus. Rytais dar man visada kavą padaro su aparatu. Jau gavosi mūsų toks ryto ritualas: perrengiu, pasiklojam lovą ir einam kavą daryti. Kol jis ten viską sujungia, aš susidedu likusius daiktus. Va taip mum jau antrą rytą pavyksta nuvažiuoti iki 8.30. Ten su visais sveikinasi, šypsosi, padeda jį nurengti, net bėga į grupę be manęs ir tada stop.... Įeinam į grupę ir iškart apsiverkia, net atia nepasako, tik verkdamas stumia mane ir uždaro duris. Durys stiklinės, tai stovi įsispraudęs į kamputį ir verkia. Kadangi ryte mažai vaikų, o auklėtojos jau būna 2, tai nukalba tą jo verkimą. Bet vis viena kažkaip suspaudžia širdį kaskart. Bet dieną viskas gerai, padeda auklėtojom tvarkytis, kėdes sudėlioti ryto ratui, noriai eina į lauką, ir užmiega pats pietų. Tiesa, soskytės ir migduko miegui reikia, bet namie pats įsideda į rankinę vežtis, tai jau manau pasiekimas, nes reikdavo pradžioj atimt 
Kasdien atsiunčia SMS žinutę iš darželio kaip jam ten sekasi.
Dukrą iš mokyklos pasiima anyta ir visada vedasi pas save namo, nes pas mus jai matyt nėra ką veikt (o galėtų grindis išplaut, valgyt padaryt 
). Kaip ir priklauso, nelabai tas patinka, nes ji ten tik sumuštiniais maitinasi (retai kada sriubos gauna), o ir katinas vienas visą dieną namie (kad vėl depresija neužpultų), ir dar man ją reik iš jų namų pasiimt. O tai man iššūkis, nes jų gatvytė nevalyta, o pas juos reik į kalną užvažiuot ir gana mažai vietos kieme apsisukti. Nu stresas kaskart. Ale tyliu, bile dukrai gerai.
