Tai yra, ji turėtų pati apsispręsti likti, o jeigu liktų tik dėl prašymo, tai anksčiau ar vėliau man šie santykiai atsirūgę būtų, manau. Ir būtų dar blogiau, nei, kad išvažiuoja.
įdomu, kokios ten piršlybos buvo, ar dar iki to laiko, ar jau kai pasakė, kad gavo darbą Londone. Jei pasiūlėte tik tada, kai ji nutarė išvykti, tai ji galėjo atsisakyti dėl panašios kaip jūsų logikos, nes norėjo, kad tas sprendimas eitų iš širdies, o ne iš išskaičiavimo, maždaug - na jeigu jau taip, tai susižadam. Moterims labai svarbu gali būti ne tik pats faktas, bet ir kaip tai buvo padaryta.
Visgi tarp judviejų nei didelės meilės, nei sutarimo nėra, nesugebate nei vienas prie kito normaliai prieiti, esamus santykius abu nelabai vertinate. Iš aprašytos situacijos panašu, kad pradžiai ji į jus neatsižvelgė, paskui bandė taikytis, bet tada jau jūs užsiraukėte - maždaug, ne, tai ne, ir taip man netinka, ir anaip, kaip bepadarysi, visaip netiks, todėl, skiriamės.
O buvo galima iš jūsų pusės pasveikinti, kad gavo tokį superinį pasiūlymą ir apsitarti, ką toliau daryti. Nes su tokia jos alga atsiveria nemažos galimybės, vos ne į šiltus kraštus kas antrą savaitgalį galima skraidyti susitikti, jei LT ir butas, ir mašina yra, ir nereikia baisiai spaustis ir taupyti. Deja, nugalėjo ne meilė, o egoizmas.
Tos merginos vietoje kaip atrodytų toks vaikinas, kuris vieną akimirką dega meile ir peršasi, o po dviejų dienų jau skiriasi.