Įkraunama...
Įkraunama...

Kartu susiplanavusių 2014-2017 m. pašnekesiai

Simona, sveikinimai! :wub:  :wub: Tikrai kad mažoji :wub:  :wub: Coliukė :wub: 


Grįžtant prie nešioklių - mums labai pasiteisino Manduca. Ergonomiška, patogu užsegti, nereikia atskirų mokslų tam baigti :D Vėliau, kai jau paaugo, perėjo jaunuolis į dar paprastesnę nešioklę Patapum Baby.

Miega ponaičiukas mano iki šiol kartu su manimi ir būtinai turi naktį jausti mane, arba rankyte įsikabina man kur nors, arba bent jau pėdutę prie mano odos turi būti priglaudęs :D 

Atsakyti

Apie Manduca esu girdėjusi labai gerų atsiliepimų :super: man tik atrodo, kad su ja baisiai karšta gali būti  :hmm:

 

HA, o tu jau grįžus į darbą? Dėl miegojimo kartu mane šitas neramina. Grįžtu po 6 mėnesių. Mano miego poreikis yra tikrai labai didelis, man reikia daugiau nei 8 val kokybiško miego be pertraukimų, kad galėčiau dieną funkcionuoti normaliai. Kadangi kartais turiu nemigą, tai puikiai žinau, kas būna, kai nemiegu, kaip man reikia. Iki vėmimų ir alpimų. Vien dėl to nenoriu pradėti miegoti kartu, nes žinau, kad grįžus į darbą man bus tiesiog šakutės.

Atsakyti
Šį pranešimą redagavo Jefimija: 25 sausio 2018 - 11:55

Jefimija, taip, grįžusi ir jau senokai :) Ir esu žiauri miegapelė. Man chroniškas miego trūkumas pastoviai :D Deja deja, bet gavau vaiką, kuriam dėl mano chroniško miego trūkumo vienodai žydi sodai, jis sugalvoja kokią 3 nakties/ryto pradėti blūdinėti ir vėl užmiega kokią 6-6.30. Arba 5 pradeda vartytis ir maltis kaip šašlykas ant iešmo, o prieš 7 vėl nulūžta. Labas, bet man tai jau netrukus į darbą keltis reikia! Žodžiu, bele kas dedasi :D Beeeeeet kad ir kaip neįtikėtinai tai skamba - įpratau prie to ir einu per gyvenimą pusiau kosmoso būsenoje :D Aišku, būna dienų, kai jau visai tas nuovargis kerta per stogą, bet aš dar ir 9-metę namie turiu, kuriai reikia padėti pagroti (groja smuiku ir pianinu), namų darbus sužiūrėti, žaidimą kartu pažaisti ir t.t. Tai  susiimu ir tiek, kas belieka :) Beje, mano vyras nežmoniškai daug padeda, kiek įmanoma daugiau stengiasi tą mažą teroristą man nuo rankų ir galvos nuimti. 
Ką noriu pasakyti: žinau, kad dabar sunkiai tai įsivaizduoji, bet prisitaiko tos mamos prie visko :) Juolab, kad maniškis man jau ir nėštumo metu miegoti neleisdavo, kaip tik naktis (~3 valanda), taip ir prasideda šokiai pokiai, kepenų išspardymas lauk, plaučių stūmimas į viršų ir pan. :D 

Atsakyti

Tai aš žinau jau, kad prisitaiko, man klausimas, ar aš noriu prisitaikyti, o gal geriau paprasčiau viską išspręsti - vaikas miega atskirame kambaryje ir tiek žinių :D

Atsakyti

Tai aš žinau jau, kad prisitaiko, man klausimas, ar aš noriu prisitaikyti, o gal geriau paprasčiau viską išspręsti - vaikas miega atskirame kambaryje ir tiek žinių :D

Matai, iš anksto nelabai čia ką ir priplanuosi :D Pavyzdžiui, mano birbyzėlis turi labai aiškią nuomonę tuo klausimu. Aišku, galėčiau rikdyti, žvigdyti ir laužti jį, kad pakeistų tą nuomonę, bet ar to reikia, ar šitos priemonės pateisintų tikslą? Asmeniškai man - ne :) Nesitęs tas laikotarpis amžiais, o jam to artumo labai reikia, tai galiu ir pakentėti :) Galų gale, žiauriai faina ir man tą mažą pėdutę į šonkaulius įremtą jausti :D 

Atsakyti

Matai, iš anksto nelabai čia ką ir priplanuosi :D Pavyzdžiui, mano birbyzėlis turi labai aiškią nuomonę tuo klausimu. Aišku, galėčiau rikdyti, žvigdyti ir laužti jį, kad pakeistų tą nuomonę, bet ar to reikia, ar šitos priemonės pateisintų tikslą? Asmeniškai man - ne :) Nesitęs tas laikotarpis amžiais, o jam to artumo labai reikia, tai galiu ir pakentėti :) Galų gale, žiauriai faina ir man tą mažą pėdutę į šonkaulius įremtą jausti :D

Paplanuoti galima tik vieną aspektą, kaip elgtis nuo pat pradžių. Jeigu pasiryšiu miegoti su vaiku nuo pradžių, tada taip, yra labai didelė tikimybė, kad vaikas niekur nenorės kraustytis, kai man reikės į darbą. Rikdyti - irgi ne mano nervams. Jeigu vaikas nuo pat pradžių migdomas atskirai (savo lovytėj, vėliau ir savo kambaryje), tikimybė mažesnė, kad jis protestuos, nes tiesiog nebus prieš ką? Tačiau tokiu atveju, nebus ir pėdučių šonkauliuose. Aišku, visada gali laimėti loterijoje ir gauti vaiką, kuris nuo pat pradžių pareikalaus savo vietos ir niekur iš jos nesikraustys iki 6 metų :D

Atsakyti

Na, man loterijose nesiseka aiškiai :D Nors su dukra gerokai labiau išlošiau miego klausimu nei su sūnumi. Ir apskritai bet kuriuos aspektus lyginant man net pačiai keista, kad tie du vaikai yra tų pačių tėvų atžalos :hmm: Labiau besiskiriantys kažin ar begalėtų būti :D 

Atsakyti

Tai kad man atrodo visad taip būna :D

Atsakyti

Tai kad man atrodo visad taip būna :D

Kažkaip tokių ekstremalių atvejų kol kas neteko sutikti :D Kad skiriasi broliai ir seserys tikrai būna, nieko čia keisto, bet kad šitaip kardinaliai... Nesuprantu, kur ir ką ne taip darom :D

Atsakyti

Kažkaip tokių ekstremalių atvejų kol kas neteko sutikti :D Kad skiriasi broliai ir seserys tikrai būna, nieko čia keisto, bet kad šitaip kardinaliai... Nesuprantu, kur ir ką ne taip darom :D

Mes su broliu esame du visiškai skirtingi žmonės, sakyčiau tobulos priešingybės. Jeigu ne fizinis panašumas, galvočiau, kad sukeistas jis buvo su kitu berniuku ligoninėj, o mano tikras brolis kažkur gatvėmis vaikšto :D

Atsakyti

Sveikos,

papasakokit ką veikdavot pirmaisiais mėnesiais gimus vaikeliui? Na tarp maitinimų, miegojimų ir kitų buities rūpesčių? Tiesiog įdomu ta realybė :)

Atsakyti

Sveikos,

papasakokit ką veikdavot pirmaisiais mėnesiais gimus vaikeliui? Na tarp maitinimų, miegojimų ir kitų buities rūpesčių? Tiesiog įdomu ta realybė :)

Miegoti, nueiti į tualetą, turbūt galvą išsiplauti :D

Atsakyti