</p><p>turėjau situaciją ir aš. Draugės mergaitė buvo tikras košmaras. Akis drąskydavo, isterikuodavo, pavydo scenas visur tik... Pati motina nuo jos slapstydavosi pakampiais, derėdavosi dėl visokių "nuolaidų", papirkinėdavo naujais daiktais Nors ta mergytė buvo tik pirmokė dar -- Prasikankinau mėnesį. Daugiau netvėriau. Žinant, kad kažkur gyvena tavo paties vaikai [ kuriems nereikia "tramdomųjų" ], o tu turėsi auklėt už motiną tą kitą vaiką, jos tėvu nebūdamas net.
</p><p></p><p>NIEKO GEEERO tie svetimi vaikai. Monteverte, duok penkis! ))))
</p>
žinojau, kad sutarsim, man meniški patinka
atvaryk į Bendraminčius, eilėraštukų paeiliuot