Ačiū
Ačiū
jau vien tai, kad kas vienam atrodo gera - kitam yra bloga...
aš tau ir nekandu, esi visiškai nenuovoki ir nesupranti kur link lenkiu. Labai gerai, kad savo mamą slaugai, bet gi tu melagių nekenti, tai kam išgražini čia savo gyvenimą dabar, ką? Slaugai ir slaugyk, o ne dielavają vaidink. Jau tiek įsisvaigai apie tą "dielavumą", kad visur tik kostiumus ir marškinukus tematai, nesuvokdama, kad yra visokių profesijų
[/quoter
Eik tu, mazvaike. Su mano mama diena moteriske pasamdyta sedi. Ir as niekur apie save nerasiau, kad esu vadove. Nes as tokia nesijauciu. Nors galeciau, nes nuomoju vietas.
Jei mano vyras i darba nesioja marskinius ir kostiumus, tai tu savo gali apmegzt tais plesytais dzinsais. Nu kai darzoviu reikia nupirkt, ten gi vadovaut tai reikia.
As pries plesytus dzinsus nieko pries neguriu, pati daznai nesioju, bet atinkamoj vietoj.
Papildyta:
Neiseis. Dabar kalbam apie tavo nemoteriska gyvenima
Be abwjo tau ner kur detis, kitaip butu striuka isvis, jei vadeliu nepaimtum i savo rankas seimoje.
Tu kalbek apie ka tik nori. Negi gaila?
As tau ne Moonte, kuri tavo durnysciu skaityt negaledavo ir ignor spausdavo. Manes neveikia.
Ar butina ir kodel po saves palikti kazkoki saves pratesima? Dazniausiai tai buna vaikai, kaip vienintelis "vertas" palikimo dalykas. Bet tie vaikai tai visokie isauga, kartais pakenkia aplinkai visuomenei, pasauliui dar labiau. Gal labiau verta palikti kazka vienareiksmiai gero, ir kas tai galetu buti?
Nieko nera butino, ka nori ta ir darai su savo gyvenimu.
Nu jo butu ir man idomu zinoti, kas yra vienareiksmiskai gera
Vaikus gal paliekam ne kaip uztikrinatai kazka gero, bet kaip saves pratesima su viltim, kad galbut kada nors zmonija suvoks, kas tas absoliutus geris
Papildyta:
jau vien tai, kad kas vienam atrodo gera - kitam yra bloga...
tikrai taip, kol kas zmonija atsakymo neturi bendro...
As tau ne Moonte, kuri tavo durnysciu skaityt negaledavo ir ignor spausdavo. Manes neveikia.
Gaila, man tikrai gaila taves...moteriškai gaila
Nu jo butu ir man idomu zinoti, kas yra vienareiksmiskai gera
Vaikus gal paliekam ne kaip uztikrinatai kazka gero, bet kaip saves pratesima su viltim, kad galbut kada nors zmonija suvoks, kas tas absoliutus geris
Papildyta:
tikrai taip, kol kas zmonija atsakymo neturi bendro...
O kodel butina palikti saves pratesima? Juk mes mirsim, mums kaip ir dzin jau bus.
O del gerio, as sukonkretinsiu, manau pvz planetos issaugojimas negali buti blogas ne viena prasme? Is viskas, kas atliekama jos issaugojino vardan, atrodo vienareiksmiskai gera. Nekalbu apie pinigu darytojus ir spekuliantus sia tema, bet realius tikrus darbus. Minimum ka galim padaryti nuo saves asmeniskai, tai atsisakyti ar pakeisti n abejotinos svarbos dalyku, bet galina padaryti ir dar daugiau.
Jei mano vyras i darba nesioja marskinius ir kostiumus, tai tu savo gali apmegzt tais plesytais dzinsais. Nu kai darzoviu reikia nupirkt, ten gi vadovaut tai reikia.
As pries plesytus dzinsus nieko pries neguriu, pati daznai nesioju, bet atinkamoj vietoj.
ne nu, tu rimtai jau eik gal į žmones, eik vadovauk pagaliau į tas nuomojamas vietas, kad taip širdį neskaudėtų, kai kiti dirba, nes nupuši be galimybės grįžt atgal nu kas gi mezga ant džinsų? ar tu čia iš savo patirties?
Papildyta:
siela tai nemari ir normaliems protėviams vaikaičiai nėra dzin. O su nenormaliais visko būna. Vat sakysim viena narė jau to pavyzdys gryna kaip dvasėnai ją ėda
Ar butina ir kodel po saves palikti kazkoki saves pratesima? Dazniausiai tai buna vaikai, kaip vienintelis "vertas" palikimo dalykas. Bet tie vaikai tai visokie isauga, kartais pakenkia aplinkai visuomenei, pasauliui dar labiau. Gal labiau verta palikti kazka vienareiksmiai gero, ir kas tai galetu buti?
Niekas nezino ant kiek butina, bet taip sutvertas pasaulis. Kad daugintis ir palikti. O misija ne tik kad pasidauginti
Dar yra auklejimas, palikuonio uzauginimas Zmogumi. Sitas procesas sudetingesnis. Vaikai " ne visokie" isauga, juos isauginti reikia.
Papildyta:
O del gerio, as sukonkretinsiu, manau pvz planetos issaugojimas negali buti blogas ne viena prasme? Is viskas, kas atliekama jos issaugojino vardan, atrodo vienareiksmiskai gera. Nekalbu apie pinigu darytojus ir spekuliantus sia tema, bet realius tikrus darbus. Minimum ka galim padaryti nuo saves asmeniskai, tai atsisakyti ar pakeisti n abejotinos svarbos dalyku, bet galina padaryti ir dar daugiau.
Turetum suprasti, kad ne tik mes, bet ir musu planeta ir Saule kazkada po milijardu metu uzges.
Tai kam cia filisofuoti
Atvelku temute diskusijoms is kitos temos.
Ar butina ir kodel po saves palikti kazkoki saves pratesima? Dazniausiai tai buna vaikai, kaip vienintelis "vertas" palikimo dalykas. Bet tie vaikai tai visokie isauga, kartais pakenkia aplinkai visuomenei, pasauliui dar labiau. Gal labiau verta palikti kazka vienareiksmiai gero, ir kas tai galetu buti?
Labai gera tema, verta filosofijos.
Bet realybe yra tokia-zmogus turi instinktus daugintis, kaip ir visa gyvybe zemeje. Butina ar nebutina palikti cia ne logikos klausimas, o programos kodas, nieko su tuo negalima padaryt. Pagal programa vaikai padaro gyvenima prasmingu, o seima atnesa laimes ir pilnumo. Todel ir palieka, nors ir suprantam kad geriau yra nepalinkti nieko, jeigu norim issaugoti pasauli kazkam kitam, kas gales ta tavo paaukota laime pasidziaugt pats. Na kitaip tariant vistiek tavo sutaupytus resursus kazkas kazkada suvartos, tu tik duosi laiko savo saskaita.
Mano pozicija sioj vietoj yra labai paprasta-pasaulio mes neisgelbesim, niekas neisgelbes, kazkurios kartos gali padaryt aukas ir savo mazesnio vartojimo saskaita suteikt dar kelioms kartoms gyvenima, bet man kaip individui tai yra per didele auka. Todel man planetos issaugojimas yra net ne paskutinej vietoj, o nulinej. Jeigu reikia kazka suvartot, as suvartosiu, jeigu reikia gamtos saskaita kazka sau pasidaryt, as pasidarysiu. Jeigu man atrodo kad daugiau vaiku man atnes daugiau laimes, tai as juos pasidarysiu be jokiu atbuliniu minciu kad tai sukels dar didesne grandinine reakcija.
Manau kad tos iniciatyvos gamtos issaugojimui, ir kad reikia pradet viska nuo saves yra nulio vertos, ir duoda naudos tik nebent emocines, panasiai kaip darant kazkoki gera darba, bet nuli naudos planetos issaugojimui. Man nera jokio skirtumo kada zmonija save sunaikins-po 200 jei nieko nedarysim, ar po 800m jei kazka darysim. Galu gale tas ir susinaikinimas nera baisus, jis yra butinybe naujam restartui. Planetai isvalius 99% populiacijos ir atsisatacius resursams, likusi dalis isgyvenusi bunkeriuose tukstancius metu, gales pradeti su nauja patirtim.
nupuši
Atsiprasau uz klausima, bet susidomejau sio zodzio reiksme, jis man negirdetas. Ka jis reiskia?
Cia kai su galva negerai buna, lyg butum atsitrenkes i pušį
Cia kai su galva negerai buna, lyg butum atsitrenkes i pušį
Vistiek nesupratau. I pusi buvau atsitrenkes ne karta kai grybaut ejau, bet galva nuo to blogiau dirbt nepradejo, netgi priesingai-isijunge geresnis aplinkos skanavimo rezimas.
Manau kad kartais rasantieji patys nesupranta ka raso. Na krutas zodis, atrodo blogas kazkoks, tai reikia pavartot.