Na taip tik is pradziu atrodo, kol beprotiskumas tik meileje. Tada toks beprotiskumas - menishkas. Kai TOKIO ZHMOGAUS beprotybe pasireishkia kituose gyvenimo aspektuose - tada jau vaizdelis tampa bjaurokas ir pradedama galvot apie psichiatrus
Na taip tik is pradziu atrodo, kol beprotiskumas tik meileje. Tada toks beprotiskumas - menishkas. Kai TOKIO ZHMOGAUS beprotybe pasireishkia kituose gyvenimo aspektuose - tada jau vaizdelis tampa bjaurokas ir pradedama galvot apie psichiatrus
Nuolat labai idomus narys. Tik, dar nezino, kuri/kuris is forumieciu kokios lyties.
P.s Mano vyras pav. sako, kad kompromisai nera gerai seimoje. Ir jis is dalies teisus.
Sakysim zmona, lygi, aukstesne, ar zemesne, nesvarbu paprasta reikalauja istikimybes ir kad nebutu fizinio smurto.
normaliam zmogui net nekyla klausimai del neistikimybes ar smurto. Bet tu gi nei vyras, nei moteris, ka tu aplamai supranti??
Pas mane kumsciai normalus, prie ko cia lytis? Suprantu apie smurta. Diskutavom juk SM.
Jusu priekaistas visai nepagristas.
Taip pat istikimybe nepriklauso nuo to kokia aparatura turi tarp koju.
Dar. Normalus zmones yra neistikimi. Istikimi buna mazesne dalis zmoniu, tokie klausimai kyla irr kyla
Visiskai sutinku. Kartais parsinesam tuos stresus i mylincia pora ir neiseina visiskai atsiribot. Lieka nepriimt pernelyg asmeniskai tu piktumu.
Papildyta:
Nuolat labai idomus narys. Tik, dar nezino, kuri/kuris is forumieciu kokios lyties.
P.s Mano vyras pav. sako, kad kompromisai nera gerai seimoje. Ir jis is dalies teisus.
Yra tiesos. Kompromisas palieka abu nelaimingus, o nuolaidumas tik viena.
gyvenimas perdaug sudėtingas, kad būtų galima sukišti jį į kažkokius rėmus ir teigti tik vienaip ar kitaip. Vaikus pvz. juk irgi savo dauguma myli, bet ar tai nereiškia, kad neaprėkia kada nors be reikalo, jei būna pavargę, nenuotaikoje?
Papildyta:
va va. Ir savo charakterio stichijos nepasirinksi, ji yra duotybė. Gali žmogus būti pvz. ir Ugnis, ir Drakonas
Pilnai sutinku. Bet kuriuo atveju galime rasti win-win, ne tik win-lose / lose-lose.
<p> </p>
<p>Man įstrigo tas Trockio palyginimas: "<span>Atėjo į galvą pavyzdys su apklotu. Keli žmonės guli ant lovos po vienu apklotu. Jei staiga kažkuris gulintis prie krašto ar viduryje ims tempti ant savęs apklotą, likusiems šio individualisto pozicija bus nenaudinga ir jie pradės tempti apklotą į savo pusę. Dauguma žmonių ir praleidžia visą gyvenimą kovodami dėl apkloto.</span></p>
<p>Kaip veikia sąmoningumas? Sąmoningas žmogus supranta: Kuo šilčiau bus aplinkiniams, tuo šilčiau bus man. </p>
<p>T</p>
Nu bet kad nesąmonė tas palyginimas. Jei apklotas pakankamai didelis, kad tinkamai užklotų visus ir dar liktų, tampyti jį nėra reikalo, o net ir patempus, visiems užteks. Jei kraštinių žmonių jis neužkloja iki galo, jie pradeda apklotą tampyti, kad skyles uždengti. Vienintelis variantas užtikrinti, kad vienam iš kraštnių žmonių būtų šilčiau - kito krašto "sąmoningam" asmeniui atiduoti savo kaldros galą. Atiduodi kaldrą, tada kito krašto atstovui pasidaro šilčiau. Nors viduryje gulintiems tai pofig, kaip ten tą apklotą tampo, jiems vienodai šilta, bet visus bendrai paėmus - jiems, t.y. "aplinkiniams" yra šilčiau. Kokiu būdu be apkloto pliku užpakaliu likusiam "sąmoningajam" pasidarys šilčiau..?
Kelių lenkimasis vieną dieną praeina. Organizmas pripranta prie pastovaus dofamino, serotonino, endorfino kokteilį ir reikalinga didesnė dozė.
Lieka tik pakantumas.
Tu teisus, praeina. Gal todėl ir įvertintum protingą žmoną turėdamas, jeigu ji kurstytų tą meilę net ir po metų bendro gyvenimo, svajotum greičiau iš darbo grįžti, kad ją pamatyti, apkabinti..... Ta meilė perauga į kitą lygį, daug brandesnį, nežinau ar visiems pasiekiamą, bet norėtųsi tikėti, kad daugumai taip yra. Kai fiziškai ir dvasiškai vienas kitą papildote. Kvailoms moterims, kurioms rūpės tik poreikis gražiai atrodyti, nerūpės tavo nei fiziniai, nei dvasiniai poreikiai.
Daugumai pasitaiko tų krizių, bet nevisi iš jų išlipa. Gal reikia to suvokimo ko nori iš gyvenimo ir su kuo.
Yra ir kitas - nusiperki antrą apklotą. Ir užtenka, ir tampyti nereikia, ir šilta.
Papildyta:
Aš iš gyvenimo noriu gyvent taip kaip noriu. Antro šanso nebus. Šios dienos aplinka ir priimti sprendimai sukuria rytojų.
As gyvenime supratau, kad jei nepasidarai sau, tai tiketis, kad kiti tau kazka suteiks - daznai bergzdzias reikalas.
Kadangi ala ne vyras, tai pagalvojau, kad gal mano pareiga rupintis tu jausmu kurstymu ir puoselejimu. Ir tas pastangas MB labai vertina, ji pati dabar padeda.
Exe tai bandziau to ismokinti geruoju ir piktuoju. Bet man sekesi prastai, cia kaip kokia meshka motociklu cirke vaziuot. Sako ne visos sugeba. Exe trenke motocikla ir pabego i mishka ieshkoti GATAVOS MEILES.
Nerado, kiek zhinau...
Reikia viska pasidaryti pastangomis, gatavas niekas nelaukia.
Tai tų variantų yra, kaip sušilti. Galima atsikelti, apsirengti ir eiti arbatos su konjaku išgerti. Bet sušilsi tai tikrai ne todėl, kad kitiems šilčiau pasidarė. O todėl, kad beprasmiškam kaldros tampymui suradai alternatyvą. Jei nesurasi alternatyvos, tai ten tiems po kaldra gali ir devyni prakaitai žliaugti nuo perkaitimo, vargu ar jų generuojama šiluma po kaldra labai jau apšildys tą be nieko likusį.
Ten citatoj buvo, kad "Sąmoningas žmogus supranta: Kuo šilčiau bus aplinkiniams, tuo šilčiau bus man.". Tik kad iš duoto pavyzdžio niekaip tokia išvada man nesusidėlioja. Šilčiau pasidaro, kai arba geroj vietoj guli (per vidurį), arba pats pasirūpini savo šildymu (atimi kaldrą iš kito, nusiperki savo ar kt. ).