Kada apsigyvenot su savo vyrais, cia gal labiau netekejusioms klausimas, kada jau zinojot, kad jau "laikas"?
Ar geriau laukti vestuviu
Mylimuke, man rodos, tai lb. individualu. Kaip sake mano viena drauge: Jei nori, kad baigtusi meile, pradek kartu gyventi. Deje ne visiems pavyksta islaviruoti. Islaikyti ta susizavejimo jausma ir gyvenima po vienu stogu.
Su dabartiniu vyru apsigyvenau anksti, del tam tikru aplinkybiu. Jei nebutume apsigyvene, vargu ar butumem dabar kartu. Nes buvo didelis atstumas. Didelis uzimtumas abieju ir nepastovus darbo grfikas.
Tai ar suminkstejo tie makaronai? Skamba, kaip anekdote, kur viena svyras ilgai vire kiausinius ir vistiek jie buvo kieti.
As nesistebiu. Kai augau su sese, mama mus lb. lepino ir nieko mums nereikejo gaminti. Mama nedirbo. O karta, kai jau buvome suagusios panos, suruoseme savo draugams baliu. Tevu namie nebuvo, tai atsirado gera proga ir laisvas plotas.
Nusipirkome importine vista(tuo laiku tokios budavo, isdarinetos) idejome i orkaite ir iskepeme. Kai, iskepta vista prdejome pjaustyti, rodome celofanini maiseli, su subproduktais (taip vadinasi kepeneles, sirdis ir dar kazkas valgomo). O buvome abi jau pinametes panos.