QUOTE(lutuke123 @ 2018 06 08, 17:56)
tai as lyg ir pasakiau gal ne romantika ir pasaka, o realaus meiles jausmo nu vis tiek juk reikia, ar nereikia? Man asmensikai tos romantikos gal tik minimaliai reikia, bet negaleciau gyventi be jasumo su kakzuo , kad tik del kazkokios naudos, man taip atrodo dabar, nezinau kas butu, jei butu, o tas noras uzmusti tarpais, netrukdo, manau, nesipyksti, kai tau tas zmogus dzin
kaip va anoje temoje mergina jau daug metu patogiai gyvena su geru vyruku, bet meiles nejaucia ir kankinasi, kaip ir skirtins nera del ko, o gyventi kartu taip- skauda...
gal aisku i pensija zmones daug nebesitiki, vis ne vienam vis su bendraamziu... pamenu kaip mano senuolis, kai mire mociute bludijo bludijo, paskui susirado panasaus amziaus moteriske, tai jie kartu nors ir pykdavosi(mano mociute ji buvo labai islepinusi, o ta naujoji, visiskai nesiruose jo kaprizu tenkinti), bet vis turejo bendra kalba, mama buvo kazkuri laika pas save ji pasiemusi, tai jam liudna buvo, nera su kuo apie ka pasneket, sakydavo mane dievulis jau pamirso passiimt , vis tiek ne tas pats su vaikais ir anukais bendraut, as su savo bendraamziais
kaip va anoje temoje mergina jau daug metu patogiai gyvena su geru vyruku, bet meiles nejaucia ir kankinasi, kaip ir skirtins nera del ko, o gyventi kartu taip- skauda...
gal aisku i pensija zmones daug nebesitiki, vis ne vienam vis su bendraamziu... pamenu kaip mano senuolis, kai mire mociute bludijo bludijo, paskui susirado panasaus amziaus moteriske, tai jie kartu nors ir pykdavosi(mano mociute ji buvo labai islepinusi, o ta naujoji, visiskai nesiruose jo kaprizu tenkinti), bet vis turejo bendra kalba, mama buvo kazkuri laika pas save ji pasiemusi, tai jam liudna buvo, nera su kuo apie ka pasneket, sakydavo mane dievulis jau pamirso passiimt , vis tiek ne tas pats su vaikais ir anukais bendraut, as su savo bendraamziais
Lutuke, tu viską taip protingai sklandžiai susakai, kad tik labai pritart galiu. Na ir paantrinti. Be abejo yra kažkas. Kodėl tuomet esu su tuo žmogum, o ne kuriuo kitu iš begalės man (kaip ir kitoms) rašiusiųjų "labas. Gerai atrodai. Gal kavos?" Galbūt įvardysiu tai šiluma tam žmogui. Ar artumas. Juk jeigu nežinai ką pasirinkti ir meti monetą, dar prieš nukrintant jau žinai, kokia puse norėtum, kad nukristų.