Žodžiu, visos draugiškos ir fainos, tik aštrialiežuvės labai
Kaip mažos mergaitės, čiut kas biški, sakydavom- gydykis, kol gydymas nemokamas.
Dabar jau viskas mokama, taip nebepasakysi, bet pas specialistus siuntinėti labai madinga.
Skaičiau skaičiau ir neapleido mintis, kodėl kiekvienas nori įrodyti savo tiesą, kas gerai, kas ne, kas sveika, o kur jau psichiatro reikia. Taigi visi mes skirtingi, vienai gerai su vyresniu, kitai vienmečio reikia, vienam gerai su moterim, kitam su vyru, nu blin, koks skirtumas. Kažkaip esmę pamiršot - nebūsi laimingas, gyvendamas pagal kito standartus.
Papildyta:
O laimes pojutis pati auksciausia jums vertybe, kad taip ja akcentuojat?
Taip. Ir taip giliai giliai pažiūrėjus, kas daro žmogų laimingą, tai ne kažkokios paviršutiniškos vertybės. Kasdien dirbu su labai daug žmonių, labai palengvėjo, kai į kiekvieną pradėjau žiūrėt kaip į individualybę.
Čia dedas daug dalykų. Charizma. Pinigai. O gal ir meilė. Jei Pugačiovai jaunas bernas galima, tai kaimo bronei, kažkodėl tai ne. Tai kaip ir pernokusiam verslininkui daug lenviau jaunutę gaut, negu santechikui arba krovikui.
Kiek teko girdėt, Galkinas gėjus, o ir jiems vaikų norisi, tai kodėl gi ne? Genai juk geri.