QUOTE(Iš_Šviesos @ 2019 09 09, 07:47)
<Esu sakius ir ugi, ir svori.
nebeskaitau jau nuolat ir tiek neseku, Montekrista pasake, aciū jai.
Mylimuke, tikrai dirbant ant saves uždirbi daugiau. nei tie "vargšai" docentai. taip, net docento laispnis ne panaceja. koks metodininkas (netgi vyr mokytojas, turintis auklejama klase) visais laikais daugiau uždirbdavo.
del mokytoju.
ne veltui sakoma: "laimiga salis, kur vaikai nori buti mokytojais."
Faktas.
būti mokytojais, farais - baisu. mokykloje atmosfera, švelniai pasakius, nepavydetina. Itampos daug, popierizmo daug. teveliai reiklesni už vaikus. svietime daug spragu, bet ir tevai/vaikai i viską žiūri kaip i pirkt/gauk prekes/paslaugas.
Destytoju atlygnimai ilgai laika budavo mazeni nei mokytoju.
Visa tai todel, kad kuomet mokytojai streikavo ir iki 2009m visai neblogus atlgyinimus pasidare, destytojai "oriai su beretemis " sedejo, nes jiems mat ne lygis eiti buvo i gatves. ir gavo "nuli".
ir skundziasi dabar ištisai.
drauge pasakojo, kad studentai net tusinuko nesitraukdavo, motyvacijos nulis, jeigu destomas dalykas studentams " tam tikro kreditu skaiciaus" nenesa. išsiseskte sedi 19-23metu bernai, ir ką tu jiems padarysi.
paskui visokie skundimai, nepatikimai/neitikimai, destytojus atsaukia, nuraso. viena - buti desyttoju stuobriu, kita - pastovus studentu maištai, nes per sunkios užduotys, nes jiems neidomu, jus nuolat reikia linskiminti, jie gi nuoat švencia, ateina neišsimiegoje, po sunkaus naktinio gyvenimo...(cia apie mediciną nekalbu).
žodžiu, maištai del "nieko."
Mokykloje irgi gražu - reketai del "geresnio pažymio", nes tevai kitaip...mobiliako nepirks, i kelione neves.
kai dirbi univere, kolegijoj, mokykoje - niekad nezinai, esi geras, ar blogas. kai dirbi ant saves - žinai, nes jei nesurenki nuolat mokiniu, neisgyvensi.
Faktas.
O drauge surenka 2-3kart, tuo tarpu mokykloje "buvo blogiausia" kažkada.
Univere - vieniems tai itiko, tinginiams - ne, itampa baisi, ruosimasis paskaitoms laiko užima dvigubai, o atlynimas - pff. psigynusi daktarą, isejo.
Nuolat turi mokinius, kaifuoja, dienos perpildytos.
aišku, yra skirtumas - valdyti klasę, ar valdyti 1-2 žmones. Pritariu tam.
Jos koleges unviere uždirba maziau. Taciau mano draugei prabanga dirbti "megstamą darbą" už "mažai". jei neturetu vaiko, galbūt kaifuotu už mažai.
Aš irgi megstu dirbti ant savęs. Niekas nenurodineja, pats žinai, ar nori tobuleti, ar ne. žinau, kad tie, kurie ateina pas mane, tikrai to nori, ju niekas kocelu neatvaro, niekam pataikauti neturiu, malonumas totalus. kiek dirbsi - tiek turesi. mažiau dirbsi, mažiau turesi. bet laiko daugiau bus. gal tuomet pramogos bus kuklesnes.
Juolab pasiimi atostogu, kiek nori. dabar grynai man: kuris darbas leistu vidury ziemos 2 menesiams i Indija. su abiem vaikais isvariau, vyresnelis tuomet 7 tokas buvo, mokykla, kadangi privacią lanko, isleido, nes suprato, kad lavintis - tai ne "kasdien fizikais eiti i mokyklą", o pažinti kultūras, ivairius nepatogumus ir stresus suvaldyti.
namu darbus ir mokomą medžiagą siunte, išmokom netgi daugiau.
griztant tad prie darbu.
daug niuansu, ir vel...kiekvienam savo.
kitas net negaletu dirbti ant saves. kitas gi užtrošktu, jam reikia išeiti būtinai, kitas net dienotvarks nesusiplanuotu, sm sedetu
.
daugelis, is namu dirbantys, eina i "hubus", nuomuojasi kitą vietą.
bet ironija, kad daugumasamdomu darbuotoju iseina i darbus tam, kad grizusios namo, sakytu: oi, ne, atleiskit, nebegaliu i zmones ziureti. duokit man ramybe.
taip sako mano pazistamos.
tai kam toks darbas? su nemielais (jei dar neduokdie) bendradarbiais praleidi laiko tiek, kad neber jegu draugams?
p.s. dar griztant prie mokytoju. taigi, visi nenori jais būti, bet vos seimai gimsta vaikelis, visi iesko jam: "geriausios aukles", "geriausios mokyklos", "geriausio mielo nezombino mokyotojo", paskui "geriausio univero"...
ar ne šie dalykai labai labai svarbus - apart šeimos?. nuo mažumes deliojasi žmogus, ir jo laime, jo depresijos, traumos, viskas. vien tevu (geru) neužtenka, žmogus gi ateina i pasauli.
kai savo vaiką leidau i privat darželi, tai tik galvą lenkiau pries aukletojas, kurios dirba svarbiasią darba - būna su MANO VAIKU su MEILE ir VERGISKU atlyginimu, taip taip - net privaciam prie 12metu būdavo ne pyragai atlyginimai.
o mūsu vaikai - gi turtas.
Jūs gi sutiksit, nes vis Idomuciai tą prabreziat? Ir zmones, kurie lieciasi prie musu vaiku, yra svarbus.
atmenu, vaiko auklei mokejau daugiau pagal to meto valandini atlyginimą, nes man būdavo zema, kai mamos girdavos: "oi, kaip sutaupiau, kokia "pigia aukle" radau, ir dar ji du vaikus už tą pat kainą prižiūri". tai kaip reikia savo vaiko nemylet? kad tą vaiką taip ikainoti auklei?
tad vadinti luzeriais, stojancius i pedagogiką? jei ne iš pašaukimo, vaiku nemylincius - tuomet, taip. jei iš pašaukimo - tegu tas pašaukimas jiems atneša didelius pinigus. dabar Estijoj jau seniai - 50proc mokytoju - vyriškos lyties.
duok dieve, kad alga kiltu, ir geru mokytoju vyru, ypac vyru - atsirastu.