QUOTE(mylimuke! @ 2019 08 03, 20:50)
Nejaugi tu manai, kad atsiimi daugiau negu tau darbdavys leidzia? Juk dirbi per atostogas, o kitu laiku atostogauji. Ant nulio iseini, nieko cia baisiai gero. As per atostogas noriu atostogaut, negalvot apie darba VISAI, ryte ilgai miegot, prigert sampes kad ir antradienio vakara ar ketvirtadienio ryta, but su artimais, vaziuot eit kazkur, o ne tasytis kompa kaip grandine po kaklu ir gaudyt rysi kaip durnelei.
Matai mano darbas aplamai kitoks. Mano darbas tai ne galvot apie darba, o dometis iviariais naujais dalykais ir galvot kaip isisavinti. Darbines problemos tai kaip lavinantys galvosukiai. Na kaip sudijose kokie prrojektai. Tai cia nauda man didesne.
Tokiu dalyku neina paskirstyti tam darbo nedarbo, tai vientisas gyvenimas.
Yra juk elementarios problemos sakysim sugebejimai ir perspektyvos gyvenime. Tai susije ne su konkreciu darbu, bet aplamai su su sugebejimais. Man sunku nuo tokiu dalyku atsiribot o ir nenoriu.
Galiu dziaugtis gyvenimu, nereikia ten kazka uzmirsti.
Paprasti darbai, kuriu irgi buna, nesunkiai suplanuojami ir tokiu nereikia dirbti per atotogas, apie tokius aplamai as galvos nesuku.
Niekur kompu nesitampau, palieeku automobilyje ir rysi su automobiliu juk gaudai o ne beegiodamas.
Pas mane nera to "darbdavys leidzia" nes mane laiko ne uz darrbdavio nurodymu vykdyma(tokiu asmenu jis pasisamdo uz pigiau), o uz sprendima problemu kuriu pats darbdavys kartais nemato ir nenoretu pamatyt. Taigi as nustatau, kada man reikia kazka daryt...
Mane sleegtu rutina, kai kazkas ten nustaytu, kad dirbti ( o gal as nenoriu) o kada poilsiauti, o gal kilo idomios mintys. Cia jau man primena kareivines.
Zinokit darbas gali buti idomiau uz laisvalaiki, kuris irgi idomus gali buti.