Tęsinys: kur rasti vyrą, kai tau... O ką, jei...

Grizau is Seišelų Priaugti svorio nepavyko...ech....nes ryjant juros gerybes šiknos turis pasikwisti nelabai gali, manau Idegiau taip kad teko diena paguleti livoj su liesu j9gurtu istwptom kojom - prie baseino per daug kokteiliu prisiragavau, koju kaip reikiant neitryniau apsauginiu kremu
Tenerifej buvom, ziurejom vietine nekilnojamo turto rinka. Nu i nx, jums pasakysiu. Kainos sukilo nysusvietnai. Pries 7 metus namas, kainaves 80 000, dabar kainuoja 400 000

Papildyta:

I svorio tema, vakar su vienu pazistamu susitikau, nuo ano rudenio nesimatem, tai klause, ar as ne nescia

nes tingisi kilnoti kartelę. gerai tokiam aukštye, kokioje yra.

o šiaip iš mano gyvenimo: savi i kaulus duoda, svetimi ant ranku nešioja.
o rimciau: mano du paskutiniai meilužiai su manim geriau elgiasi nei mano du savo vyrai.

kiekvienam savo - nesiskundžiu.


Perskaiciau minti: "Nera nieko, ko negaletum prarasti. "
Vat Hmmm ar Aimeja paraše cia, kad lb geri santykiai su vyru, bet jei prarastu - ne tragedija. viską susikurtu iš nauo. ta prasme, gyvenimas nesubyretu.
ar jauciat, kad iš tiesu taip? taip būtu normalu ir paprasta?

dar prisiminiau Mamytes žodžius. Given, visas žmoniu skausmas - del prisirišimu. visas BEPROTIŠKAS skausmas - tai del ego ir prisirišimu, nebūtu ju - keiciasi perception - mąstymas - nelieka tokio klaikaus skausmo.

idomu šiandien būtu padiskutuoti apie prisirišimus ir ju lygmenis.
bar pagalvojau. mudu su draugu (vadinu, meiluziu, nes meiluzis man gražus žodis, nuo žodžio meile ), esam neisipareigoje. esam nusprendę: jokiu pristatymu tevams, draugams, šeimoms, nes man/jam to nereikia.
man tai tinka, nes nebektinu vaikams pristatineti dar vieno vyro, iki kol jauneliui sukaks 18. kadangi kaip davatka užrūdijusiais vamzdžiais nebūsiu, turedama draugą, esu nusprendusi susitikineti mieste, pas ji, bet kur , mieste, pas ji - bet man namai - sventa erdve.
taigis.
ir dabar suprantu, kad net esant "laisvam santyky", net nesiseilejant apie meilę - net vadinant vienas kitą "lengvai" - imi ir prisiriši. ir vis tiek skauda. bet gal tame ir grožis.
kartais pajuntu, kad aš jam nebrangi ar mažiau brangi, sakau: okei, tai nebesusitikim niekada - ir bac, iki tol vaidinusi šaltą kaip ledas, ašaros ir ejimas iš proto. paskui - vel grižimas i "normal" būseną, nes nesinori isijausti - juk jokio gyvenimo kartu, jokios perspektyvos, tai kam cia tas "stogą raunantys jausmai".

su kita drauge pasišnekejom kavinej: given, aš manau, kad oteri ir vyra turi sieti bet kas: meile, draugyste, tik ne gyvenimas kartu. gyvenimas kartu dažnai viską pagadina. o draugaujant galima kad ir 40 metu nugyventi.
jos tokie pastebejimai.
jai su vyrais ir gyvenimu kartu - ne kas.
žinoma, jūs turite kitokios patirties - ir tai irgi jūsu patirtis.

tai kaip del jūsu vyru? sakoma, atiduok vyrui puse gyvenimo, bet ne savo sirdi - nes paims, išsineš, o ką tu darysi?
sunku būtu atsistaytti? ar apie tai net negalvojat išvis?
o vaikai?
man vis tiek dilema -tai kaip su tais prisirišimais?
sviekas prisirišimas - gerai, bet ne iki tiek, kad moteris be vaiku, be vyru - nebežino, kur detis....
Papildyta:



aha, miela Monteverte...
na siūlyk ir tu kokią temą, nuu...
man net pavydu kad tu tik C demesi skiri...

tai kad vistiek ta chronė sugadins. Visada visas temas sugadina, tai ir beliko čia širšių lizdas

Pritariu.
Choose your fights. (kaip sakoma.)




Mylimuke, tai kiek sveri? ai, nu matyt kai pilvukas atsikišęs...tai gali būti...pas mane tolygiai viskas skirstydavosi....neštumo iki 7 menesio niekas nematydavo...

normaliai su jais viskas Gamtoje kas labai po vieną būna? Medis gal kur atskirai išaugęs netyčiom? O visa gyvūnija, žmonija dažniausiai ne vieni. Na kiek pribūtum viena? Negi su savimi kalbėtumei?

Given,labai teisinga frazė apie prisirišimą.

O kur rasti receptą,kaip nepakliūti į prisirišimo pančius?Anksčiau ar vėliau įklimsti,ir tampa labai skausminga.

Tos, kurios ismoksta neprisirišti, žmonių yra vadinamos kalėmis.

Kai buvau nescia, tai ant paskutiniu menesiu ziema buvo, po pukiniais paltais isvis niekas nesuprato
Dabar turiu ~10kg antsvorio, is viso gal 16-17 priaugau

Tos, kurios ismoksta neprisirišti, žmonių yra vadinamos kalėmis.

Kartais  norisi tokia būti.Arba,kad smegeninėje būtų mygtukas ​delete.

Reik myleti visa sirdimi (na cia tobulas variantas, o juk kiekvienas turim demonu), o netekus visa sirdimi gyventi toliau. Nesuprantu , nors gal labiau nepritariu, tiems pasilaidojimams esant gyviems. Kazin ar nors vienas is po zemiu islindes dziaugtusi, kad jo sitaip gedima? Kazin, ar nors vienam issiskyrusiam svarbu, kad tas kitas kentetu kuo labiau?
As vis dar mokausi is visu santykiu, kurie net pries 10m buvo, kazkaip vis atsigamina situacijos ir vis naujo kazka supranti. Visai nebaigtinis procesas. Kartais buna, kad supranti kazka labai baisaus.
Kodel ta buitis visus gasdina, man ji buvimo su mylimu vyru dalis, visai maloni. Ar n metu einant i kavines tipo jau rutina neatsiranda?
prisirist baisu, kas turejo patirciu, bet gera.

Manau, negeri santykiai su pirmaisiais vyrais, moteris turetu ismokinti buti kalemis. Jei jos nepasimokina, tai reiskiasi joms tinka ir patinka jausti skausmą, nusivylima ir neviltį.