atsakau i jos seną klausimą. Jis yra keistas. Bet tu pati tą žinai.
"Tavo drauge/ tavo draugute Ubunte pasake taip, išpravardžiavo mus anaip"...
Aš neatsakinga, ką Ubunte šneka. Pacios matet, kur, kokiose temose aš jai prieštarauju, nevengiu to daryti, ir mes nesames klones dvynes.
bet netgi prieštaraudama, nematau reikalo oponuoti 100proc visur ir visada (niekam to nedarau), nes kaip sakoma - choose your fights, babe.
Netgi Monteverte galetu Ubuntei paprieštarauti, bet matau jos taktika - rašyti tik ten, kur ji jai pritaria.
gal ir gerai: antraip taptu dar vienu oponuojanciu žmogumi. o norisi reaguoti teigiamai.
atmenu─ kaip Monteverte netgi pasirinko apginti Ubunte: na ir kas, kad daug paklodžiu rašo, jei turetumet vyrą reise, irgi taip darytumet, o kas belieka...senas Montevertes postas, bet supratingas.
dabar vel Cambalai: ar tavo drauges tik tos, kurios sveria, kaip tu, 57kg? kurios tiek mesu sueda kiek tu, tiek pat gerimu išgeria? ar visos linksi ir mekena kaip tu? sakai- esmines vertybes svarbiausia?
manau, placiaja prasme imant - mes visos galime bendrauti su visais žmonemis. žiurekit, jūs nuolat diskutuojat (suteikiat demesio eteryje) su Idomucia, kuris kažkada plieke savo žmoną (ir vargo nematot), tad ko stebetis, kad žmones gali tureti ivairiu keisciausiu draugu?
o mano draugiu realybeje yra visokiu: kurios ir sveria kaip Kin, ir kudenu visai papliausku; taip pat turiu tokiu pat šaltu proto bokštu (kaip Hmmm, Aimeja, Iš _šviesos), arba šiltu, neutralesniu kaip Mylimuke, Lisiteja, ar agresyvesniu kaip Monteverte, Montekrista, Burbanti.
(cia pagal jūsu kuriamą ivaizdi per postus, ir mano interpretaciją, jei ką.)
mano visos drauges skiriasi, ir ju nuomones - dieve dieve. turiu draugiu, kurios dejuoja:" Vaje, Given, tu tiek daug bananams sau leidi, aš to sau negaliu", bet pacios kraunasi mesą, varske - tad mano bananai ir atstoja tas pacias maisto samatas.
yra tokiu, kurios už rasizmą. "Vaje, Given, kaip tu vis bendrauji su tuo musulmonu, kassyk nuvykus i Londoną, tuoj ims ir papjaus"; arba "O, dieve, Given, vienintelis autoritetas yra Jezus, o tu jau nukrypai i rytu filosofijas..."
turiu užsispaudusiu draugiu, kurios vienišos, kala pinigus, pareiga, pareiga, neduoda sau atsipūsti, ir neleidžia kitiems aplink atsipūsti...turbūt jos laiko mane plevesa...
yra viena pažistama, kurios net neduos tau suprasti, kaip pragyvena, ar mokescius susimoka, miškuose medituoja, ir vargo nemato...
bet bet...matomai su jomis sieja mane daugiau bendražmogišku tašku, tokiu kaip atjauta, žmoniškumas, ilgamete draugyste...
toleruojam viena kitos keistenybes...
ir taip...yra temu, kuuiu nebelieciam, negvildenam...nes kas iš to...
užtat nelaimeje stengiames atsiverti....tai, manau, kriterijus...
grižtant prie Ubuntes...ar aš meciau savo platonišką meilę/draugą del jos pastebejimu? nemeciau.
ar aš tapau vegetare, nors esu vegane? ne.
gyvenu sau iprastą gyvenimą.
ar aš meciau savo meiluži/meiluzius, nors Ubunte tiki, kad su vyru reikia butinai buti santuokoj ir tada miegoti.
žodžiu, as skiriuosi nuo Ubuntes, (nebūtinai kaip diena ir naktis, bet kaip raudona ir žalia), nes aš esu aš, o ji yra ji, bet mudvi skiriames ne radikaliai - mus sieja bendras žmoniškumas, dvasingumo paieškos, be to lb smagu buvo susitikti ir tas jausmas - kad mateisi kažkada, prieš 1000metu....
(dvi paplaukusios )
(aš gal netgi labiau).
manau mes cia visos fiziškai viena kitai ranką ištiestume(te), (nors kapojates baisiai), netgi Monteverte
, jei kas gatveje kuri parkristume.ir tai svarbiausia.
žinoma, smagu būtu ir arbatos paskui išgerti - bet jei žmogus labai dvasiškai tolimas, ne su visais draugauji. tiesiog pakeli žmogu nuo žemes, ir eini toliau.
irgi normalu.
