Toks mano tipažas.Tai kad ne aš tav eir veikiu, aš tai ne velnias. Veikia tave velniai
Zinomas tavo tipazas - kai buni sugedyta, tai " as pajuokavau". Nu koks sveiko proto zmogus rasys temoje apie vaika invalida, kad tevai ji turetu rodyt cirke ir gaut pinigu???
Be reikalingai svaistai savo energija, barskendama apie velnius. Negi tu dar nesupratai, kad as tavo durnystem netikiu?
sakai, mintys sukelia ligas. suprask, tarsi mano drauge buvo pati didžiausia neigiamu minciu šiuksliadeze. betgi tos pacios mintys sukasi ir pas apsirijelius. ruko, geria, mesą valgo, juokeliai visad nešvankus, žemiausio lygio interesai, po darbo tik tv, jokio kito pomegio, jokios savanorystes, pagalvojimo apie kitus žmones. gyvens iki 90metu gal.
vabalai.
o gal ne? gal mintyse visus laimina, bet ju kunai užsikiše kap vamzdžiai?
gal jiems dievo gailestingumas - nesusirgti, nes numirę kur eis?
gal turi kažką išmokti?
dar suserga ivairos tylios personos, o kokios isterikes, žiurek, rekia, kaukia visą gyvenimą.
giviuk
mityba nieko niekam nepadeda 100 proc., ji nesprendžia gyvybės/mirties klausimo visapusiškai. Ji padeda tik tiems, kas ir taip jau pasmerkti. Tavo draugė būtų daug anksčiau mirusi, jei ne gera mityba. Ji ir taip pasiilgino sau laiką šioje žemėje. Pasidžiauk tuo Tylios personos savyje ir verda. O verdantis vanduo pati žinai, labai bjaurus ir karštas...
Pasigailejimo tik vertos esat.
Pasigailejimo tik vertos esat.
O tai tavo žinučių skaičius ką sako? Nuo 2014 metų virš 15000
Pasigailejimo tik vertos esat.
Cia kalba ta, kuri forume delioja savo sunaus ir savo fotkes, lyg nebutu kam realiam gyvenime rodyt .
Turbūt tą realybę, kad mirtis visada yra mums už kairiojo (ar kurio ten) peties supratau prieš 5 metus, kai ligoninėje išgirdau, kad šansai mamai išgyventi yra visiškai maži. Ji dar pagyveno, bet man įsirėžė viduje tie patyrimai (buvo daug baisių ir sunkių momentų ir mėnesių) ir labai aiškus suvokimas dėl ko verta jaudintis, o dėl ko ne. Ir dėkingumo jausmas kartu su suvokimu kaip viskas yra trapu...sako, kad paskui užsidengia viskas kasdienybe ir vėl užmiršti. Džiaugiuosi, kad iki galo man neužsidengė. Gal ėmiau labiau branginti laiką ir tai, kas man asmeniškai svarbu. Na, kažkaip taip, chaotiškai
Gyvenimas yra labai grazus, idomus ir pilnas mazu siurprizu kiekviena diena. Tik pastebek juos. Tik nesulisk i vienmate kasdienybe, kur kazkoks pletkas/delfis uzkabina tiek, kad nematai mazo stebuklo savo gyvenime.
</p><p></p></div></blockquote><p>Mano krikšto mama panašiai kalba.Jai beveik 90 metų.Sako atsikėlei iš lovos po nakties miego ir dėkok dievui,kad leido pradėti naują dieną, eini vakare miegoti -padėkok,kad sėkmingai praėjo diena.Kai buvau jaunesnė niekaip nesuprasdavau,ko čia dėkoti,bus dar tų dienų ir vakarų.Dabar pradedu suprasti.Kiekviena diena yra stebuklas.
</p><p>Geros visom dienos
</p>
Mes gimstam kad numirti. Vieni anksciau, kiti veliau, bet visi mirštame. Niekas negyvena amzinai. Kam taip keistai sakyti - viskas taip trapu? Viskas yra normalu. Viskas gimsta ir viskas miršta. Tai gamtos desnis.
Man labai patinka, kaip tu mastai
(ne tik dabar apie mirti, bet apskritai dazniausiai)
ne, kalba ne apie tai.
Monteverte, kaip ir dauguma, neatleistu niekada. net ir po mirties, po kalejimo. nemanau, kad atleistu.
cia senos temos.
apie tai ir buvo kalba.
kalba ne apie tvarkymąsi su žudiku. yra ivairiu būdu tvarkytis. kalba apie tai, kad kitiems atleidimo procesas vyksta visą gyvnemą ir auka save dažniausiai pasmerkia kancioms neatleisdama. amžinai susirišdama su ivykiu. savanoriškai. nedirba su savim.
Taigi sake, atkersytu ir pamirstu 
O jei rimtai kalbant teoriskai atrodo reikia atleisti, paciam gi geriau, bet realybeje, as matau,kaip sunku tai padaryti, net uz mazensius dalykus, nei zudymai. Kiap sakoma lengva pasakyti, sunku padaryti, net kai kurie sako atlelidau, bet tik nukisa tas nuoskaudas i vidu, cia tikrai sudetingi dalykai...
Manau, jau vien, tas poziuris i save kaip auka sunkiai padeda atleisti, man gal lengviau, nes as mastau, kad pati viska susikuriau tai nera priezasties ir kazka kaltinti, o mastai, kaip kitiap riekia elgtis,kad nesisidurtum vel su kakzokiu skausmu, nors aisku labai noretusi ta atsakomybe nuo saves kazkam uzkrauti
Nesuprantu mirties sureiksminimo.
Mes gimstam kad numirti. Vieni anksciau, kiti veliau, bet visi mirštame. Niekas negyvena amzinai. Kam taip keistai sakyti - viskas taip trapu? Viskas yra normalu. Viskas gimsta ir viskas miršta. Tai gamtos desnis.
Viskam yra savas laikas.Miršta ne vien seni ir ligoti.Miršta ir jauni ir sveiki.Niekada nežinai,ar šis rytas nebus paskutinis.Niekada nežinai, ar išėjęs iš namų į juos pateisi.
Lutuke, pilna žinai savo aplinkoje pavyzdžiu, kad apsirijieliai su ansvoriu tikrai ilga gyvena. inkscia, krypscia, bet veziais nesuserga. po mano drauges mirties, te kurie ede mesą, dar labiau eme ją kimšti sakydami: oi, mes tik gersim ir rukysm, nes vegetarizmas nuo ligu neapsaugo. juokesi iš mano drauges už akiu.
sakai, mintys sukelia ligas. suprask, tarsi mano drauge buvo pati didžiausia neigiamu minciu šiuksliadeze. betgi tos pacios mintys sukasi ir pas apsirijelius. ruko, geria, mesą valgo, juokeliai visad nešvankus, žemiausio lygio interesai, po darbo tik tv, jokio kito pomegio, jokios savanorystes, pagalvojimo apie kitus žmones. gyvens iki 90metu gal.
vabalai.
o gal ne? gal mintyse visus laimina, bet ju kunai užsikiše kap vamzdžiai?
gal jiems dievo gailestingumas - nesusirgti, nes numirę kur eis?
gal turi kažką išmokti?
dar suserga ivairos tylios personos, o kokios isterikes, žiurek, rekia, kaukia visą gyvenimą. oi pažinojau tokiu. pora kaimynku turiu. o gi sakoma, kad negalma ant kitu rekti, savyje valytis, skaisteti.na va, kitos skaistinasi, visą agresiją (kurios turime visi) sugeria i save, ir bac, liga. o tos reksnes- išsikrauna ant kitu - išsivalo - visi ju nemegsta - bet joms - jokiu vežiu. koks artritas, sąnariai, ansvoris, spaudimas - max toke dalykai. bet ar toks žmogus - sektinas pavyzdys?
mano mociute, pvz. ar ko nors pasimoke po šuntavimo operacijos? nieko. tik padekojo dievui, kad gyva iki šiol ir vel toliau valgo bet ką. (na, ne visai taip bet ką, bet vis tiek...) ir jos devizas: "geriau valgysiu skaniai ir po 3 metu mirsiu, nei valgysiu tas tavo žoles..."
tad pasekmes nebutinai būna adekvacios.
aš daviau pavyzdi su autoivykiu.
tarkim, puolu po atais ir ištraukiu tavo vaiką(arba tu- mano.) tai ką tu galvoji: kad, vat, kokia gera given, ištrauke mano vaiką, ir susižalojo pati, nežiūrejo savo ego, ar: och, matomai jai buvo lemta, nusipelne būt sužalotai iš anksciau.(previous lives).
ką noriu pasakyti? bet kokie musu amąstymai apie "karmas", priežasties-pasekmes ryšius ner aik galso suprantai ir išbaigti.
p.s. dar kitas pavyzdys del priežasties-pasekmes neatitikimą.
duodu kraują, taigi syki nuejau, medike patikrino rodmenis, sako: och, nuostabu, puiku, vat ir toliau tokiu režimu gyvenkit, nes ką daret iki šiol, buvo gerai, visi rodikliai geri. (juokemes sud raugemis.) o aš ką dariau? atmenu, režimas buvo baisus, upside down, naktys bemieges, bet žinoma del fun things (ištisai žiūredavau Prison break, kelis sezonus iki 4-5 ryto), dar kažką, ždž, mityba irgi ne itin, ankštiniu ne per daugiausiai...taigi...
o kitąsyk stengies, valgai, sportuoji, geri vandens...ir ką...ir nieko.....
Suserga kitom ligom, nezinau nei vieno nesveikai gyvenusio, kad iki senatves sveikas butu, pvz teta dabar 83 dar tik, jau pilna ligu, keistos kraujagysles, diabetas, virsvoris, sunkiai juda, zmogus gi ir gimsta su skirtinga sveikata pas vienus labai stiprus organzimas, pas kitus jau nuo vaikystes silpnas, tie kas degradavo siame gyvenime, gims jau su silpnesne sveikata kitame... mesa nera esme, esme visas balansas, visas gyvenimo budas, jei saikingai mesa kartu su aktyviu gyvenimo budu, judejimu, sveikom darzovem, tikrai baisiu dalyku nepridarys. Labiau kenkia alkoholis, saldumynai, bulkos, greitas maistas, chemikalai maiste. Kaip Jezus sake, mus sutersia ne kas i mus ieina, bet kas iseina is sirdies.
Nenoriu as kalbeti apie tavo miruse drauge, nes nei as jos pazystu, nei nemanau, kad tai etiska, aptarineti mirusius. Juo labiau,kad jau pasakiau savo nuomone del tokiu ligu kaip vezio susikurimo, kodel tu vis tai neigi ir vis rasai apie viena kazkoki aspekta mano pamineta? Juk jau sakiau, jei zmogus degraduoaj, jam ir nesukeliamos tokios ligos, jis jau degraduoja, kad isgyens 10-30 m ilgiau visatai tainera svarbu, tiem, kam jie pridare nusikaltimu irgi. Juk jau viska smullkiai ir ilgai aprasiau. Gyvenimas gyvenimui nelygu, kas jei zmogus tik egzistuos kaip darzove ar bakterija iki tu 90 ar dar labiau nusidegraduos?
Taip pat ikeliau Trockio video apie onkologini mastyma, ziurejai? kas jame tau priestarauja tavo pasaulio supratimui? Kodel neatsakai i mano klausimus? kaip tu viska supranti, kodel manai,kad geriem zmonem Dievas siuncia kancias?
Ar tu manai, kad Dievas visgi neteisingas ir visgi siuncia ligas siaip kam sugalvojes?
Suserga visokie, turejau kita teta, riejosi su vyru visa gyevnima, tas buvo jai neistikimas kiek zinau, gere, ta irgi ten nuolat rekimai namuose saukimai ir ka senatveje, jai insultas, ant lovos paralizuota pusiau, paskui ir apako, o jis ja slauge 10m, ji jau mire, ar ne logiska pabaiga?
Apie tylius irgi Monteverte aprase, tylus nebutinai geras. Zinau viena seneli kuris isgyveno iki 104 ir sviesaus proto ir gana geros fizines busenos, nebuvo jokiu ligu. Tai jis labai ramus zmogus buvo, nei kazkoks tylenis, nei isterikas, nei piktas, gyveno dirbo kaime, fiziskai , valge skaikingai, mintys sviesios, mylejo viena skita su zmona. Zinau ir tokia mociute panasiai tiek isgyevno, dare gera, padejo naslaiciam, state nuosirdziai komunizma, tikejo tuo sviesesniu rytojum, pati seimos nesukure, nepersirydavo, valge irgi viska, bet buvo tikrai geros sirdies, be tne tylene, oho kiap pakovodavo, kai reikdavo, eidavo pas valdzi atarybiniasi laikais ir aiskino jiem ,ka jie negerai dare .
Taigi, as nezinau nei vieno, kas belekaip gyevno ede, gere, ir gyveno ilgai ir laimingai ir sveikas.
Mano apmastymai isbaigti, nors nezinau zinoma visu atsakymu i konkrecius kodel,bet sistema galvoje turiu, kuri man suprantama tik tu ignuoruoji visuma, ka as pasakoju. ir vis kisi ai taip ir reikia jam, as to niekaip nesuprantu, tavo poziurio kampo nesuprantu. Jei zmogus isgelbeja kita ir pats susizeidzia ar mirsta, tai ne taip ir reikia jam, o tai jo pasirinkimas, jis padare gera darba, gal jis pvz praeitame gyevnime ta zmogu skriaude, dabar atsimokejo sitaip, nes gal kitaip nemokejo, gal isntinktas suveike gelbeti kita, mes gi zmonija, ne tik pavieniai zmones, be kitu nebutu musu. kam tie dziugavimai del kito nelaimes, net jei taip turejo buti? tai nelinksma, kad me sdauguma gyevnamm pragaro salygm, kad nepakile auksciau ,kad meile sper mazai sirdyse, kad kanciu daug, liudna del to , o ne dziugu.
Ir kodel tu taip iskiri vezi, tai jau baisiausias tau dalykas, infarktas insultas geriau?
Todel ,kad ne viskas i mityba susiveda, kraujas is vis sakoma geras, kai yra gyvenimo dziaugmas ir atvirksciai. Mes aplamai ne tik kunas, ir mityba tik maza dalele musu sveikatos.
