Tęsinys: kur rasti vyrą, kai tau... O ką, jei...

 
Gyvenimas yra labai grazus, idomus ir pilnas mazu siurprizu kiekviena diena. Tik pastebek juos. Tik nesulisk i vienmate kasdienybe, kur kazkoks pletkas/delfis uzkabina tiek, kad nematai mazo stebuklo savo gyvenime.

Mano krikšto mama panašiai kalba.Jai beveik 90 metų.Sako atsikėlei iš lovos po nakties miego ir dėkok dievui,kad leido pradėti naują dieną, eini vakare miegoti -padėkok,kad sėkmingai praėjo diena.Kai buvau jaunesnė niekaip nesuprasdavau,ko čia dėkoti,bus dar tų dienų ir vakarų.Dabar pradedu suprasti.Kiekviena diena yra stebuklas.

Geros visom dienos

As sakycisu, kad esi jautrios sielos ir "nesumedejus", todel gali matyti daug netiketumu ir jais stebetis. Nors tam tikra orasme ir laisva tave galima vadinti (nuo kasdienybes "robotiskumo")
Papildyta:

Lyg ir esu skaicius apie paveldimuma, bet as dar labai linkusi tiketi, kad ta pesimistini zvilgsni i gyvenima perduoda jau gimusiam zmogui pavyzdziu, auklejimu, per vertybes.

Bet tai kai įdomiai tau ten tavo makaulėje rodosi. Matai kaip įdomiai velniai ten tau susuka, apsuka, kad tau atrodo, jog tu mane auklėji, kai realiai, tai aš ant tavęs joju Tu net įspėjimų gi nepaklausei.
Apsidairyk aplinkui, jei dar turi bent kiek aiškaus protelio likusio. Nei viena taip daugiau nesielgia, o tik tu. Visos narės kaip narės. Pasipyksta būna ir vėl bendrauja, bet tu viena išskirtinė.
Kaip tau tas atrodo, a? Krenti iš konteksto
Papildyta:

Bet kad toli gražu ne visi vaikai tokie kaip tėvai. Būna gi šviesuliai išeina iš gūdžių tėvų.
Taip pat žinau pvz. moterį, kur mama labai anksti mirė, tėvas visą laiką smukdė (žiauriai, patikėk, sunku būtų šiai dienai įsivaizduoti tai net), bet ji netapo kaip tėvas. Ji iš gamtos, iš gimimo buvo optimistiška ir energetiška, Saulės planetos globoje.
O jei, kurie patampa tokie patys, nu tai moksliškai genetika tipo, o dvasiškai - dvasėnai tipo

ne, kalba ne apie tai.
Monteverte, kaip ir dauguma, neatleistu niekada. net ir po mirties, po kalejimo. nemanau, kad atleistu.
cia senos temos.
apie tai ir buvo kalba.
kalba ne apie tvarkymąsi su žudiku. yra ivairiu būdu tvarkytis. kalba apie tai, kad kitiems atleidimo procesas vyksta visą gyvnemą ir auka save dažniausiai pasmerkia kancioms neatleisdama. amžinai susirišdama su ivykiu. savanoriškai. nedirba su savim.

Kad tu man gal 3 metus ( nu nuo to laiko, kai parasiau, jog nera tavo elfu ir tau haliucinacijos) mane keiki, gasdini, linki man susirgt, linki kad masina nilutrenktu., kazkokia vudu pele zadejai .
Tai apsispresk del vieno kazko, o tai dabar metais susinervavus .
Nesveika tu moteris, agnyte. Ta moteris kur rasiau, kad isprotejo ir beprotnamy net gydymui nepasidave, irgi taip pat kaip tu elgdavosi - nurejo kruva priesu aplink, visus gasdindavo, keikdavo. Susimastyk

oi, oi, ką aš girdžiu. akis už aki princpas - tai senas, old-fashioned ST (Senojo testamento) principas, kuri net Jezus paneige. kviete visus klti aukšciau.
gyvendami akis už aki principu mes niekaip toliau iš vabalu lygio ir nepakilsim.
argi tu eini per turgu ir atsišauki kiekvieno "jurgio" komentarus?
juk supranti, jie ne to lygio kad tave suprastu, leistusi sutramdomi, o tu itk save žemini su jas bendraudama, nes pati peremei ju žargoną.
jei su jais lieki, patikek, jiems lengviau tave nusitempti paskui save nei tau juos pakelti iki savęs. (Niutono desnis.)

del meditaciju/vibraciju tai žmones mane juokina. medituok nemeditavęs, vienumoje sau geras kap paukštelis atrodai, o visas tavo grožis būtent žmnese ir atsiskleidža bendraujant.
cia iš šv. jeronimo gyvneimo.
dykumoje gyvendavo, vienas, vienuteje, nes netverdavo draugijos. prisimelsdavo, prisimedituodavo...tooks geras pasijusdavo. tik nueina i turgu nusipirkt duonos, per tas kelias valandas speja susirieti su visais ir toliau sau skuodžia i dykumą "valytis".

Oho kad sau prisilinkėjai, taip ir toliau
Aš tai tau niekada to nelinkėjau, gerulės tavo haliucinacijos
Papildyta:

man regis tu labai sutirštini šį kartą
na ir kas, kad neatleistų kas nors ko nors? negi tu įsivaizduoji, kad keliasi žmogus su ta mintim ryte: neatleisiu Petrui, eina plautis dantų vėl su ta mintim: neatleisiu Petrui, sėda valgyti su mintim: neatleisiu Petrui...
Normalus žmogus to nedaro. Tiesiog, neturi jokio vidinio poreikio atleisti ir tiek.

Linkejai. Tave net nares gedyjo.
Ar dabar vartysies, kad pajuokavai?
Matai, neveikia manes tavo buuu.

eik jau tai kas yra buvę, niekur nedingsta. Visi niekada netaps avelėmis. Ir Dievai nesikeičia, nesvarbu kas ten kokias 'demokratijas' ar nusikaltėlių teises su 3 miegamaisiais kalėjimuose įvedinėtų.
O Jėzus yra tik vienas sraigtelis Visatoje. Ar visi privalo Jėzuotis?
Šiaip tavyje žinok irgi yra prieštaravimas, pvz. aš jį įžvelgiu, nepyk Tu norėtumei švarios planetos (gamtos ta prasme), gyvūnai, kad būtų minimaliai išnaudojami, bet tai ir yra įmanoma tik tuo senoviniu būdu, kai žmonės vieni kitus išsiskerdžia ir nesidaugina tiek nusikaltėlius visokius globodami, gindami, alkoholikus remdami ir t.t.
Vėlgi, kodėl pajuoki apsivaliusįjį, o ne tuos, kurie kimba? Esi neobjektyvi. Kodėl išsivalęs turėtų savyje užsigniaužti ir nereaguoti į budulius? Nereaguoti, tai yra duoti kelią. Kelią galima duoti tik protingiems, stabiliems. Na pati pagalvok.

Lutuke, pilna žinai savo aplinkoje pavyzdžiu, kad apsirijieliai su ansvoriu tikrai ilga gyvena. inkscia, krypscia, bet veziais nesuserga. po mano drauges mirties, te kurie ede mesą, dar labiau eme ją kimšti sakydami: oi, mes tik gersim ir rukysm, nes vegetarizmas nuo ligu neapsaugo. juokesi iš mano drauges už akiu.
sakai, mintys sukelia ligas. suprask, tarsi mano drauge buvo pati didžiausia neigiamu minciu šiuksliadeze. betgi tos pacios mintys sukasi ir pas apsirijelius. ruko, geria, mesą valgo, juokeliai visad nešvankus, žemiausio lygio interesai, po darbo tik tv, jokio kito pomegio, jokios savanorystes, pagalvojimo apie kitus žmones. gyvens iki 90metu gal.
vabalai.
o gal ne? gal mintyse visus laimina, bet ju kunai užsikiše kap vamzdžiai?
gal jiems dievo gailestingumas - nesusirgti, nes numirę kur eis?
gal turi kažką išmokti?

dar suserga ivairos tylios personos, o kokios isterikes, žiurek, rekia, kaukia visą gyvenimą. oi pažinojau tokiu. pora kaimynku turiu. o gi sakoma, kad negalma ant kitu rekti, savyje valytis, skaisteti. na va, kitos skaistinasi, visą agresiją (kurios turime visi) sugeria i save, ir bac, liga. o tos reksnes- išsikrauna ant kitu - išsivalo - visi ju nemegsta - bet joms - jokiu vežiu. koks artritas, sąnariai, ansvoris, spaudimas - max toke dalykai. bet ar toks žmogus - sektinas pavyzdys?
mano mociute, pvz. ar ko nors pasimoke po šuntavimo operacijos? nieko. tik padekojo dievui, kad gyva iki šiol ir vel toliau valgo bet ką. (na, ne visai taip bet ką, bet vis tiek...) ir jos devizas: "geriau valgysiu skaniai ir po 3 metu mirsiu, nei valgysiu tas tavo žoles... "
tad pasekmes nebutinai būna adekvacios.
aš daviau pavyzdi su autoivykiu.
tarkim, puolu po atais ir ištraukiu tavo vaiką(arba tu- mano.) tai ką tu galvoji: kad, vat, kokia gera given, ištrauke mano vaiką, ir susižalojo pati, nežiūrejo savo ego, ar: och, matomai jai buvo lemta, nusipelne būt sužalotai iš anksciau.(previous lives).

ką noriu pasakyti? bet kokie musu amąstymai apie "karmas", priežasties-pasekmes ryšius ner aik galso suprantai ir išbaigti.

p.s. dar kitas pavyzdys del priežasties-pasekmes neatitikimą.
duodu kraują, taigi syki nuejau, medike patikrino rodmenis, sako: och, nuostabu, puiku, vat ir toliau tokiu režimu gyvenkit, nes ką daret iki šiol, buvo gerai, visi rodikliai geri. (juokemes sud raugemis.) o aš ką dariau? atmenu, režimas buvo baisus, upside down, naktys bemieges, bet žinoma del fun things (ištisai žiūredavau Prison break, kelis sezonus iki 4-5 ryto), dar kažką, ždž, mityba irgi ne itin, ankštiniu ne per daugiausiai...taigi...
o kitąsyk stengies, valgai, sportuoji, geri vandens...ir ką...ir nieko.....

Aš visada juokauju Toks mano tipažas.
Tai kad ne aš tav eir veikiu, aš tai ne velnias. Veikia tave velniai

https://www.tv3.lt/m...euzdengtu-langu
Uzuolaidu gal ir reiktu , bet uzkabino ciekavnos bobos elgesys - cia su ziuronais nebent stebeti priesais namo langus, kad iziureti ka ten kas daro.