Tęsinys: kur rasti vyrą, kai tau... O ką, jei...

Žmonės perdaug viską ant Dievų krauna. Nieko jie nesiunčia (savo protegiukus gelbėdami gali nebent ką nors pašalinti). Kad Dievai dar atkreiptų dėmesį į konkretų žmogų, tai viražus reikia daryti. Pažiūrėk pvz. į kunigus, kiek pluša, kiek ritualina.
Žinoma, galima ir lengvesniu būdu, priklauso į ką kreipiesi, kiek išpindėjęs ir išlepęs tam tikras Dievas
O šiaip, visa esmė yra nuo amžių amžinųjų, nuo protėvių.
Ir dar, pamąstymui. Pagalvok kur dedasi visokių buvusių alkašų, šiaip niekšų sielos? Sielos sukaupta info juk išlieka. Toli gražu ne iš akrto tokie visokie atgimsta, kai kurie gal ir iš viso ne. O jiems misti tai reikia

Tai va as irgi taip galvoju, kad yra tam tikri desniai sukurti jau senai ir viskas veikia pagal desnius, o ne dievas kur sedintis aukstai sprendzia, va jam nusiusiu dabar liga, o jam gera zmona, o jam va kokia nelaime, cia butu kaip zaidmas su kompiuteriu , tai dievas butu labai jau neteisingas, kazkoks sadistas....kazin, greiciausiai yra priezastys ir pasekmes, kurias tyrineja fizikos, chemijos, psichologijos, medicinos mokslai, kazka zinom,kazko gal dar ne, bet viskas susirisa...o zmogus laisvas rinktis, ka valgyti, ka mastyti, kaip kalbeti, ka veikti ir susikurti koki nori ta gyvenima.

Ta man irgi pasakojo tas zmogus, su kuriuo bendrauju, vadina juos miortvyje susnosti, dazanai tevai, seneliai , prosenealiai, jei negimsta,  jei buvo tokiam degradacijos lygyje , gali prisikabinti prie vaiku, ,vaikaiciu, jei jie siplnesni ar nusilpsta, arba dar sake, jei kazka pats nuzudei pareitame gyvenime irgi toks bus prikibes ir stengsis tave prazudyti, va tokie ir sukelia sako sunkiausias ligas  ir jei zmogus pvz pijokauka, negerai gyvena, jie daznai nieko ir nebedaro, o kam pats zmogus save naikinasi, nes naikinti kita reikia irgi energija savo naudoti, o jei pradeda sveikuoliskai gyventi, tai daznai koki vezi sukelia.

Given, na ne, as nesu ameba visiska

Bet kartais ateina mintis, kad zmones su stipriai isreiksta kovotojo dvasia daug teisybes atnesa I sia zeme. As gi labiau menininkes tipas ("as nestatau namu, as nevedu tautos, as sedziu po sakom akacijos baltos Kartais as gal per nuolaidi, iseinanti is konflikto su poreikiu neuzastrinti visko (rekiantis sefas koks, su sese neseniai diskusija turejom).
Betgi sau ar artimiesiems svarbiuose dalykuose isijungia, oi, kaip isijungia tas vidinis motoriukas, instinktas apginti/nugaleti ragais nagais ar blefavimu, sypsena ir dar kokiais budais. Kova gali buti labai ivairi.

Gyvenimas yra labai grazus, idomus ir pilnas mazu siurprizu kiekviena diena. Tik pastebek juos. Tik nesulisk i vienmate kasdienybe, kur kazkoks pletkas/delfis uzkabina tiek, kad nematai mazo stebuklo savo gyvenime.
Kazkada esu isvaiksciojusi ivairiu seminaru, landziojusi po visokias erdves, siuo metu mano erdves yra keliones, vaiko palydejimas per pasauli ir kazkiek tekstai (maziau nei noreciau). Kasdienybe yra grazesne negu grazi, o tikejimo keliai nezinomi, kai nekamuoja rimtos ligos ar artimuju negalios (patyriau, gal po to daug ka kitaip emiau vertinti).

Bet visgi ar nera skirtumas tarp kovojimo ir apsigynimo ar kito gynimo, tai gi ne tas pats, kaip manot?

Sutinku  o dabar dar pavasaris, superinis grazus metu laikas, kai tiek ziedu ir kvapu...

taip, viskas teisingai.
Neseniai skaičiau medikų nuomonę ta tema. Jau jie dabar nutaria, kad psichinės ligos pagrinde paveldimos būna, nes vienose giminėse nieko panašaus nepasitaiko, o pas kitus ištisos giminės serga. O dvasinių galų specialistai teigia lygiai tą patį, bet tik kitais terminais. Ne tai, kad liga paveldėta, o giminės dvasiokai, kurie ėda iš vidaus. Paprasti medikai tiesiog nemato to, ką mato matantys žmonės.

jo ta pati ir jis sake, isikuria butent toje pacioje vietoje, kad niekas nei neitartu, nu genetika sako ir viskas....