Man į kiemą niekas nešika (plačiaja prasme)... Ir priešų neturiu aš. Ir žmonių, kuriems blogo linkėčiau ar blogu prisiminčiau. Nežinau kodėl.</p></div></blockquote><p>tai jus gi priezasciu buvimu netikit, vadinasi siaip sau neturit , pasiseke ir tiek </p>
Ta prasme netikiu? Aš pilnai tikiu (nes nėra čia kuo tikėti, čia faktas), kad kiekvienas mūsų veiksmas šiame gyvenime turi tam tikras pasekmes. Nebūtinai tas, kurių tikimės, tiesiog kažkokias. Aš tik netikiu karminiu pasekmių perkėlimu. Bomžams tėvams gimsta vaikai skurde, nei jų tėvai yra bomžai. O ne todėl, kad praėjusiame gyvenime katei uodegą numynei.
Iš kitos pusės, mano klausimas buvo ne apie mano tikėjimą, o apie kitą žmogų, kuris tiki, kad jis yra pamoka kitam. Bet negali/nenori pripažinti, kad galbūt būtent kitas žmogus galbūt yra pamoka jam. Jei jau tiki pamokomis ir karmomis, reikėtų turėti įvairiapusį požiūrį. IMHO.
Dabar va pagalvojau, kad jei mano vyras neknarkia - čia karmiškai gerai ar blogai tai?