QUOTE(Aimeja @ 2019 04 16, 08:37)
Tai kokiu tikslu rasineji ilgiausias paklodes apie nieka. Juk net ne apie DIeva kalbam. O apie tikejima, kad zmogus nera tik maistas kirminui. Kad jis turi dar kazka ir po mirties-gal krumu zydes, gal is dangaus ziures, jam gi svarbu ir kur tie jo pelenai bus isbarstyti. Jei manai, kad po mirties nieko nera, tai koks tada tikslas tokiu svajoniu ir noru?
Tavo mama tiki, kad po mirties ji vistiek BUS. Kazkaip. Kazkur. Kad tai dar ne pabaiga su ja. Ji turi vilti ir po mirties matyti savo brangius zmones. Kad ir sakuru ziedu pavidalu. Ir tai teikia stiprybes. Prasmes. Ir likusiems artimiesiems taip pat. Jus visi tikit, kad mirtis dar ne visiska pabaiga. Tai kam neigi tai?
Siaip, diduma tu mano paklodziu buvo skirtos given444 ir jose tikrai nera rasoma vien tik apie Dieva. TEn daugiau rasoma apie zmogaus egzistencija zemeje, taip kaip as ja suprantu. Tik tiek. Tai nera nei aksioma, nei briedas, nei dar kas nors. Niekam neprivalu taip galvoti, jausti ir t.t.
Siaip, pagalvok, kuo priestarauju tavo izlvagai.
Mirsta, kunas suira, irdamas patresia zeme, minta kirminukai, auga augaliukai ir t.t. ir t.t. Tiesiog viena busena transformuojasi i kita. Viskas. Kas tame yra blogo? Kai viena busena pereina i kita...
Esme tame, kad zmones, neva samoningos butybes nori islikti amzinai, juos netenkina tranformacija i kirminukus, augaliukus, pelenukus...
Kita vertus, griztant prie teologiniu mano sapalioniu. Kunas gi is esmes yra niekas, tik indas dvasiai, kuri yra nemirtinga. Bent jau taip mano tikintys i Dieva, karma ir t.t.
Sakura gi yra ne garantas amzino gyvenimo, nes tai nera siekiamybe. Sakura yra simbolis, primenantis zmogu, kad toks buvo, kad jo dalis, pelenais, yra palikta cia, kur auga sakura.
QUOTE(IDOMUCIA @ 2019 04 16, 09:53)
As norejau, kad mano mesa atiduotu suesti kailinems lapems ar kitiems brangiakailiams zverialiams. veliau gyvenciau kokioje nors shuboje.
Bet tas neatsitiks, ko gero sudegintu... Tada pelenus gali ismesti nors ir i savartyna. nematau problemos
Budistai, bent jau tie kurie gyvena Tibete, savo mirusiu nelaidoja. Nesa i "svaru" lauka ir palieka ji maitedom.