Tęsinys: kur rasti vyrą, kai tau... O ką, jei...

Man irgi pats GYVENIMAS yra didziausia dovana kuria as turiu, nepriklausomai kur gimiau, koks statusas, pajamos ir t.t.

"musu gyvybe yra reiksminga tik civilizacjos prasme. tarp orku, negyvenamoj saloj, vienas budamas, tarp mutantu vabzdžiu, tiek ten tebūtum didis ir sventas."

Saziningai, man svarbu buti artima savo artimeimes zmonems, kad mano buvimas salia ju jiems butu vertybe. Kad isejus, jie atsimintu mane geru zodziu, kad tie atsiminmai jiems praskaidrintu gyvenima. O jei to ir nebus, kai manes nebus, is esmes koks skirtumas. Siuo atveju gi svarbu ne as, kuri baigiau savo kelia zemeje, o jie, nes jie gyvena...

Pati pagalvok, prie ko cia civilizacija, kam reikalingas tas sventumas ir didumas?
Ar nera tame poreikyje daugiau puikybes?

Kaip jau tau rasiau, as su didziausia pagarba atsimenu moteri, kurios nemaciau, nepazinojau, nera mano genu rinkinys, nors ji yra man labai artima, nes isaugino mano mama, dave jai vertybes, kurias ji idiege man, kurios tapo manosiomis...

Kaip galvoji, ar jos gyvenimas buvo vertybe, ar ne?

Given po 10 kartu per diena atsisveikina, nes neturi mums laiko, bet vis grizta su paklodemis

jop. grižtu. bet ne vsada.
del GYVENIMO.
mano pirmieji klausmai nuo šio taško ir išsirutuliojo. nes galvoju ne apie save. man gyvenimas - vertybe, nes yra laisve, galimybe daryti, ką noriu, uždirbu, nereikia arti 8 iki 5, kitiems dar duodu, galiu keliauti, bet pagalvoju, ar tik del to ir sakau, kad "gyvenimas yra gražus", nes negyvenu azijoj, nesu skurde, turiu rankas, kojas?
bijau netekti akiu (esu su linzemis), bijau sedeti vezimely, daug turiu baimiu.
taigi, ar nera taip jau banalu - klausiu savęs. vertinu gyvenimą, nes gyvenu geriau nei daugelis. pažiūriu kad ir i savo draugą. ar jo vietoje su jo aplinkybemis buciau laiminga? turbūt ne. o jei lovoje su basonu guleciau? turbut ne. todel ir kyla klausimai.
o jūs mąstot tik apie save.
na ok, prisimąstem jau.

Monteverte, aš su hanteliais, bet svoriai dar maži. nenoriu vyrišku rauemu (kaip cia taip, krūtine su beveik D ,ir raumenys beveik V ), o joga - geris, bet aš tą energingesnę, vinjasą (pernai jau.) mano tikslas buvo - isigyti gerą knygą su gerais pics (padariau), išmokti gyvai judesiu (išmokau) ir toliau testi namie, miske, bet kur.
ashtanga joga - dar geriau tau būt.
Papildyta:

Moonte, reikalingumas. apie tai jau rasiau. viena is prasmiu - buti reikalingam. bet kas is to? tai neatsako i daugeli man svarbu klausimu. tu/as si tą siam gyvenime nuveikem, todel ir esam reikalingos, kad ir buvimu.
davei meiles/ gauni jos atgal, susiformavo rysiai. taškas.
o vaikas su zondu nuo gimimo is esme reikalingas kam nors?
vaikas iki gimmo? reikalingas ar ne? ar jis reikalingas tik tiek, kiek mama jo nori? jei nenori, tai, blyn nereikalingas, ir basta. jei mama nori - bac, staiga reikalingas.
skaudus klausimai, be atsakymu.
"sventumas didiumas" - ne puikybe, o tesog zodžiai istraukti is vadoveliu, is bet kur, kad ir konstituciju - "žmogaus gyvybe sventa, nelieciama". eili is banalus pasakymas ir tiek. is esmes, gi ir bomžo gyvybe sventa. ta prasme, kad kaip Iš Šviesos rase: visi vertingi, melzejai ir prezidentai vienodai.
ok, baigiam, acu uz ivairias diskusijas.

Esi neteisi.

Kad ir pati kalbi savo vardu ir destai tai kas TAU SVARBU. Vadinasi apie save.

Tave itakoja baime, prarasti akis, basono, vezimelio ir t.t. Kur visame tame yra kiti? Bent jau as tavo parasyma priimu ramiai, kaip zmogaus kuris kalba savo vardu, kas svarbu jam.

Kita vertus, pati dalinimasi su kitais isskiri, kaip neva nesavanaudiskumo pozymi, kai man tai yra norma, kaip kvepuoti, as to nesureiksminu. Ar tai reskia, kad as galvoju apie save? Ar tai kad tu suteikdama tam akcenta, sureiksmini savo indeli?

Jei ka jokiu pikciu, leisk ir man pabuti velnio advokato vaidmenyje

Bet juk cia ir yra zmogaus tikejimas, kad po mirties niekas nesibaigia. Nes kam tada dar kazkokie norai, svajones kas butu. Juk tai tikejimas, meile ir viltis. Juk netikintis negalvotu taip. Jam nesvarbu kur isbarstys pelenus, nesvajotu ir neturetu vilties, kad matys ir sypsosis brangiems zmonems. Numire, uzkase ir tiek ziniu. Bet taip nera.

taip, aš būtent Ashtangą imu, aš nuo vaikystės ganėtinai lanksti, buvo kas mane pamučijo
Papildyta:

na sakyk ką nori, ta teorija, kad siela pati renkasi gana čia tinka ir atitinka. Kažin ar kas ką gudriau sugalvojo? Aš bent jau negirdėjau. Tarkime siela nori patirti ką reiškia tik užsimegzti ir mirti, negavus tikro kūno, išeiti krauju ar mėsos gabaliuku. O vaiko mama gal pasirinko pajusti ką reiškia netekti vaisiaus ar ką tik gimusio.
Na arba ta seniai žinoma baisybė, kad aname gyvenime prisidirbo, na tai davė viltį sakykim užgimti, bet ne, pašalino dar vaisių.

O kam tau reikia BUTINAI buti reikalinga?

As tarkim labai dziaugiuosi, kad po truputi tampu savo "vaikam" nereikalinga. Mano estafete, labai naturaliai perima marteles. Man irgi nesvetimas egocenrizmas, bet jauciu, kad privalau atiduoti, jaunai, ateinaciai kartai valdymo, sprendimo svertus. Nes jie yra siuolaikiniai zmones, gyvenantys savo tempu, turincius savo, ju kartai budinga ziniu bagaza, kad jau man rekia mokytis is ju...

Gal as sau priestarausiu, nes priestai rasiau apie savo reikalinguma artimiems, teigdama tai turejau mintyse dvasinius rysius.

Gyven444, as nenoriu buti reikalinga del to kad kazka nuveikiau, as noriu, kad buciau reikalinga, nes mane myli. Myletu netobula, bjauria boba su kiausiais, kuri lygiai taip pat, besalygiskai myli savo seima. Man nereikia svetimu zmoniu padekos, pagarbos, kad as jiems turedama galimybe padejau, nes tai dariau ne del ju, o del saves, tenkinau savo altruistinius poreikius. Jei tai jiems padejo, pagelbejo, aciu Dievui. Jei jie prates, suveiks domino principas, supper, jei ne, irgi ne beda.

*****************

Kai susergi, diduma zmoniu uzduoda sau klausima kodel buten man, del ko ir t.t. ir t.t. Kaip sakiau beprasmiai klausimai, i kuriuos neverta net ieskoti atsakymo. Bet jei zmogui rekia, as atsakau, galimai tavo liga yra irankis, priemone per tavo liga mokyti kitus, tau artimus zmones. Gal tai yra tavo ir tavo aplinkos egzaminas, kai matosi kas yra kas.

Tap ir su serganciu vaiku. Ar tai teisinga? Juk is esmes kiekvieno musu teisingumo supratimas subjektyvus.

Kad ir dabar ta Klaipedoje esanti alkholikes mergaite... Ji kankinasi, jauciasi blogai... Medikai kovoja uz jos gyvybe, ar verta? Ar geriau, viska palikti gamtai? Kuri yra ziauri, nes silpni neisgyvena. Ar palikti Dievo malonei? Ar patiems, kas siuo metu daroma, vaidinti Dievus ir dirbtinai neleisti uzgesti gyvybei, taip pasmerkiant ja tolimesnei kanciai... O gal ir nekanciai, is esmes mes to nezinom.

Ar tarkim moteriai serganciai veziu, zinanciai kad po gimdymo numirs, norejimas tureti vaika nera egoistinis poreikis? Suteikti vaikui gyvybe grazu, bet tu gi suteiki jam ir genu rinkini, kur gali buti uzporgramuotas tas pats vezys... As jau nekalbu, kad vaika palieki be mamos.

Etiniu dilemu yra aibes, bet del to gyvenimas netampa berpasmiu. O kad jis netaptu beprasmiu priklauso nuo musu. Tarkim, sitaucija su apsvaigusia naujagime gali buti puikus akstinas visuomenei pradeti gvildenti esama problema, kad uzkirsti kelia panasiems atvejams.

Aimeja, esi visiskai teisi. Skirtumas tik tame vieni zmones tiki kad Dievas yra, kiti kad jo nera. Ir visi jie tiki, nes neturi zinojimo.

Mano mama va tiki, kad medis matinsis jos pelenais perims ir dalele jos. Mes butinai maza dali pelenu ispilsime ir pasodinsime sakura. Esu isitikinusi, gal gilumoje sirdies diduma musu seimos tikes, kad pavasari zydint sakurai jiems sypsosi mociute.

IDOMUČIA, tu kaip visada buvai teisus, kai rašei, kad reikia fotografuoti visus pasirašytus dokumentus.
Sodros skatynos dabar jau sako, kad jokiu pareiskimu nebuvo, mes nubuvom ateję su mama i Sodra visai, nes jie neturi jokių ırašų
EIK TU NA.CHUJ

Fotografuokit visus SODROS dokumentus, vaikai, nes gali apipis.ti ir jus kada

Ir tu esi.
Sena merga su guciu.

Man spelioti nera idomu, man idomu, kai kazkuom tikintis/netikintis zmogus tai pats issako ir issako motyvuotai, placiai, idomu buvo paskaityti Hmm mintis, Montevertes poziuri, Burbancios poziuri idomu irgi paskaityti, o spelioti, kas kaip turetu ar kaip kas jauciasi, tai vis tiek tik mano perspektyva.

Daug tais klausimais pradiskutuota studiju laikais ir ankstyvoje jaunysteje

Man prasme visada yra ten, kur as kazka darau, arba nedarau
Papildyta:

Tu tikra, kad taip vedos teigia, nes as drisciau abejoti? bet negaliu garantuoti, tikrai per mazai zinau vedas tais klausimais, ar aplamai jos apie sunkias ligas kazka sneka? apart to, kad tai karma?

Gal geriau neminekim konkreciu zmoniu, vargu ar jie nori,kad aptarinetumem kazkieno ligas ar problemas, zutenka manau ligos pavadinimo.

Manau zmogus tiek valdo savo gyvenima, kiek sugeba, kai kas is vis nevaldo, kai kas viska valdo.




Papildyta:

o kaip nufotografavusi irodysi, kad ji jom padavei?

jo, geriau nesiplesiu ta tema

o tai kaip jos aiskina, kodle nutrauke pensija, kokiu pagrindu?
Papildyta:

Atgalinis kalusimas, o kodel tas motyvavimas tau taip uztriges,? kodel is vis reiktu kitu zmoniu motyvuotju buti? as nieko del nieko nemotyvuoju, leidziu visiem rinktis ir gyventi savo gyvenimus...mes turim viena kuna ir viena si gyvenima, uztenka man pilnai
o vaikai tai is vis, juos nereikia tik suzaloti, motyvacija mokytis, pazinti, tobuleti yra kiekvienam sveikame vaike, tik gimsta siekia pienuko, paskui kelia galvyte, mokosi sestis, paskui ropoja, paskui visa pasauli isragauja ,kokios motyvacijos reikia sveikam zmogui, kad gyventi?

cia sutinku su Issviesos, jei yra apatija gyvenimui, cia jau zmogui gydytis reikia kazkaip, cia neprimotyvuosi... O jei jau vaikas neturi motyvacijos gyevnti tai visai prastai, tiesiai pas gerus psichologus, kaip ir zmonem su negalia irgi ....

dar buvo kakzur tavo pamastymai apie moksla privaloma ir tt. bet ne visur jis yra ppirvalomas pasaulyje, zinai gal Kramrik seima, pasirinkusia unschoolong is vis ir suepriniai rezultatai, tai as ensu uz prievartini mokymasi, visada sakiau vaikam, svarbu, jum butugera mokyklose, jei nenoretu ir neversciau, geriau ieskociau salies, kur mokslas neprivalomas
Papildyta:

rimtai? mano pasakyma, kad nebuna draugystes tarp vyro ir moters be potraukio elementu, supranti kaip pasisaipyma? labai keista tada, nes as tikrai nesisaipau, paparsciausiai zinoma, jei zmogus ligonis, gal ten viskas kitaip, bet tarp sveiko vyro ir moters nera jokiu draugysciu, jie arba buve meiluziai arba vis tiek ta trauka nors is vienos puses (dazniausiai vyro) yra, o isimtys, zinoma visada yra.

o tai kas jam konkreciai yra? nes kaip minejau mano neigalus giminaitis gyvena, kaip itk kaune ir labai net pilnas gyvenimo dziaugsmo, pazystama tapusi neigali 15 irgi ismoko buti laiminga. Gal kai nori taip ir ziuri i gyvenima, daznai net pilnai sveiki zmonesnet trutingi praranda gyvenimo dziaugsma.

As is vis abejoju ar laime , dziaugsmas ateina is aplinkos, zinoma, visai baisioje situacijoje kokioj koncentracijos stovykloj vargu ar ten jausiesi laimingas, bet siaip kasdienybeje viskas priklauso nuo to kiek sugebi myleti kiek tavo sirdis atsidarius, manau...kaip ten pagal maslow piramine, jei zmogus savo poreikiais pasirupina tai ir laimingas, net jei ne viskas taip superina gerai jis vsi tike gali buti laimingas. aplamai laime subejktyvus dalykas, tai musu poziuris ir vertinimas situacijos, kaip nori taip ir isivertini

Papildyta:

rimtai? mano pasakyma, kad nebuna draugystes tarp vyro ir moters be potraukio elementu, supranti kaip pasisaipyma? labai keista tada, nes as tikrai nesisaipau, paparsciausiai zinoma, jei zmogus ligonis, gal ten viskas kitaip, bet tarp sveiko vyro ir moters nera jokiu draugysciu, jie arba buve meiluziai arba vis tiek ta trauka nors is vienos puses (dazniausiai vyro) yra, o isimtys, zinoma visada yra.

o tai kas jam konkreciai yra? nes kaip minejau mano neigalus giminaitis gyvena, kaip itk kaune ir labai net pilnas gyvenimo dziaugsmo, pazystama tapusi neigali 15 irgi ismoko buti laiminga. Gal kai nori taip ir ziuri i gyvenima, daznai net pilnai sveiki zmonesnet trutingi praranda gyvenimo dziaugsma.

As is vis abejoju ar laime , dziaugsmas ateina is aplinkos, zinoma, visai baisioje situacijoje kokioj koncentracijos stovykloj vargu ar ten jausiesi laimingas, bet siaip kasdienybeje viskas priklauso nuo to kiek sugebi myleti kiek tavo sirdis atsidarius, manau...kaip ten pagal maslow piramine, jei zmogus savo poreikiais pasirupina tai ir laimingas, net jei ne viskas taip superina gerai jis vsi tike gali buti laimingas. aplamai laime subejktyvus dalykas, tai musu poziuris ir vertinimas situacijos, kaip nori taip ir isivertini

gristant i vyru ir meiliu tema labai patiko Varnaites interviu, siaip faina aktore


– Po visų kartu prabėgusių metų, ar vis dėlto galite atsakyti, kas svarbiausia meilėje? – Ar galiu atsakyti į klausimą, į kurį atsakymų ieško žmonija tūkstančius metų? Tikriausiai nėra nė vienos pjesės, kad nebūtų kalbama apie meilę. Ir ne tik dramose ar tragedijose, bet ir komedijose siužetas sukasi aplink įsimylėjusius. Taigi, atsakymai gali būti ne tik dramatiški, tragiški, bet ir komiški (šypsosi)! Iš savo patirties galiu pasakyti, kad jei esi įsimylėjęs, tai reikia priimti žmogų tokį, koks jis yra. Ką nors pakeisti galima tik gerbiant, pasitikint, bet ne reikalaujant, kad „būk toks, kokio noriu aš“. Juokaudama sakydavau, kad vadovaujuosi pasakos išmintimi „ką diedukas padarys, vis bus gerai!“ (juokiasi).

Skaitykite daugiau: https://www.delfi.lt...s.d?id=80883427