Moonte, aš pati nežinau, kaip aš mąstau.
Ar aš kur parasiau, kur ir kaip mąstau?
as - Sokrato principu dabar kalbu.provokuoju, kad jus pats sau atsakytumet kuom tikit, ir kur kiekvieno "tikejimo" silpnoji vieta arba visu tikejimu susivienodinimas. debatu principas. moko pažvelgti iš visu pusiu.
moke mokykloje.
taigi, jei vedomis tikincioji sakys, kad ji tiki karma, tai as klausiu, ok, ta ko verki kad tavo vaikui vežys, pati sukurei jam tą veži, tai ir turekis.(spresk kažką).
jei netikintis sakys, kad mes virsim trąša, ir po šio gyvenimo nieko nebus, tai išvis pofig, kam išvis kokie verksmai. hedonstui sakysiu džiaukis, o je pats pasiektum buseną, kuomet džaugtis negaletum, tuomet paklausciau, ką darytum? ar yra riba, kuomet pakeltum ranką? normalus, neemociniai klausimai. man tikrai idomu, kaip žmogaus psichika sulig kiekvienu vyku persidelioja prasmes.
o kur kas cia dirbtina?
Tarkim,laidotuves - pats naturaliausias dalykas. Dabar daugiau mirsta, negu gimsta. netampai vaiko i visas pasaulio laidotuves. kiek numiršta, užtenka ir savu.
dar pavyzdys. esi pajamingas, sekasi. uzdirbi. bac, staiga tavo pajamos eina vsai kitur, atsiranda baisos skolos (arba staiga islaikai 3-4žmones), ir valgai makaronus, duoną, dar si bei tą. baigesi tavo keliones, baigesi kavines, baigesi visi mazi geri dalykai. ką darai? vel viską persidelioji ir buni liamingas toje situacijoje. turbut taip. nes jei nešoki nuo tilto, kaip tuomet? gi reikia kuo linksmiau. o gal visaip?
pvz, vieno savo sergancio draugo paklausiau:
ką veiki?
ats: pasakysiu, atvirai, given, stumiu dienas ir tiek.
tas draugas niekad nepasveiks.
ką jam pasiulytumet?
nes as tai nežinau.
(as pasiuliau si bei tą, pvz, kad ir labai mažo, susikurti, atrasti sau gražiu mažu ritualu, bet ar tai jam padeda/pades? aš nežinau.)
pati esu ieskojimu kely. kai ką manausi žinant, kai ko - visai ne.
pavyzdžiui, džiauguos, kad 32metus eidama supratau, kad gyvunai irgi kencia ir nori gyventi, ne itk žmones, ir padariau realias išvadas.
Mes uzuodami klausima, kokiu kampu jis pateikiamas duoda suprasti kur dedamas akcentas. Del sios priezasties, ne viena sios diskusijos dalyviu pastebejo tendencinguma formuojant juos. Ne negali tai vaidentis nemazai daliai zmoniu.
Rodos kaip ir neapibendrinau ka ir kaip pati mastai, man tiesiog butu idomu suzinoti tavo nuomone apie tuos pacius klausimus po 10 metu.
Sakai Sokrato... As tai vadinu pabuti "velnio advokato" vaidmenyje. Nepaslaptis ir as taip darydavau
Jei rimtai i visus tavo kontrargumentus apie turimas spragas, kaip velnio advokatas galeciau lengvai argumentuotai atsakyti.
Zmogui, is esmes negali padeti rasti butent jo gyvenimo prasme, dziaugsma ir t.t. Tai turi padaryti jis pats. Bet gali pabuti su juo, savo buvimu praskaidrinti jo gyvenima. Bet vel gi iskyla problemyte, kad greiciausiai tu ji prisijaukinsi. Ir jis lauks tave ir ateityje. Taigi, jei nemoki islaikyti atstumo, neturi laiko, galimybiu "nesildyk zmogaus". Jei susildei, nenusisuk nuo jo.
