Tęsinys: kur rasti vyrą, kai tau... O ką, jei...

kuri cia delioja? tokiu nematau.

man istrigo tavo mintis: melzeja, kaimietis, prezidentas, nesvarbu. nera geresnio ar blogesnio varianto.
ok, sounds labai ultramodern ir hypster. bet vis tiek zmones kalba apie progresą, varomąją jegą, kitaip taptume inertiski visai, smaukytume sau ant sofkes, per dienas, ar ne taip?
žeme atsigaus, o mes? kodel vis tiek skaitome apie garsius zmones, arba domimes kažkokiom naujovem? net tv, telefonus perkasi zmones naujus, o ne eina i lauzyną ir perka is super duper senienu. kažkas š žmonijos kuria, daro, kažkas sedi ant sofkes. je visi visi visi sedtu? ta kas tada? ar irgi niekas?
kam vaiką motyvuot tuomet mokytis, kam tie zaidimai. kam tie egzai, tos atrankos i darbovietes - jei gyvenimas is esmes - smelio/games deže.
prie vaiko grižtant. lai auga, lai pats edukuojasi. kam versti kažką daryti,? gal vaikas nuosirdžiai nori buti niekuo, nores mokytis, ismoks vakarineje mkloje nuo 30 (juk daugelis suaugusiu ten ir eina, ar ne?)
kam tie sugalvoti istatai lavintis iki 16, alinantys patikros testai (vel kątik snd skelbe, arteja baisus patikros testai tiems vargsams pradinukams, mes tokiu neturejom, o jau apie vyresnelius - nekalbu.)
jei gyvenimą kurtis is kuo daugiau malonumu, kam tos karjeros, vertimaisi per galvą, kam tie svs daug nemaloniu dalyku?
kam sedite darbe nuo 8 iki 5, argi vsos taip jau turite mielą darbą?
tu gal turi, o visos kitos?
ko neiseinate is ofic darbo, kaip aš, ko sau kažko nedarote, nedirbate, nesusikuriate darbo vietos?
arba isvis nieko nedarote - keliautumet, pvz? bet ne - mes vergai, priklausomi nuo atlyginimo, rutinos, ko dar? tobulejimo? laviname smegenis darbe ir SM.
renkantis vyrą, tas pats: nesakoma ai, melzejas, ar prezindentas, svarbu geras žmogus. kažkodel ne. kažkodel renkames "pagal save", norime saugumo.
ir vis tiek žmnes viską skaiciuoja, sveria, matuoja... tai kam matuoti - ar del to pacio patogumo, malonumo?

rethorical questions only.

buvo senberniai ir senmergės

Per visus mano vaikų gyvenimo metus dar nė karto nereikėjo jų motyvuoti gyvenimui... Ir apie mirtį kažkokių diskusijų pas mus nebūna. Nežinau, ar tai normalu ar ne, bet taip yra.

Aš vaikams nedraudžiu domėtis ir tikėti. Aš juos skatinu viskuo domėtis ir galvoti, kas jiems tinka ir kas jiems atrodo teisinga (net jei tai nesutaptų su mano nuomone). Vyresnis buvo sugalvojęs tikybą lankyti. Be jokių problemų. Kažkada kalbėjom apie tikėjimą, tai nei aš jiem savo "tiesas" primetu, nei religines. Padiskutavom apie tai, kad tikrų žinių apie tai, kas nutinka prieš/po mirties aš asmeniškai neturiu, tačiau pasaulyje žmonės įvairiai aiškina tuos reiškinius, kad yra įvairios religijos arba tikėjimai, kurie tiki, jog po mirties mūsų laukia pomirtinis gyvenimas, kai kurie tiki atgimimu, kai kurie - karmom ir t.t. ir pan. Paaiškinau kiek aš žinau apie krikščionišką tikėjimą, ką jis aiškina ir kuo skatina tikėti. Be jokio išankstinio nusistatymo ir be jokios kritikos tam tikėjimui. Jis yra toks, koks yra. Kas aš tokia, kad įrodinėčiau kitaip? Aš negaliu jiems sakyti, kad po mirties nieko nėra. Nes aš to nežinau. Garantuoti, kad yra, aš taip pat negaliu dėl tos pačios priežasties. Didelėm filosiofinėm diskusijom ir argumentams, kuriuos aš sau turiu, jie dar per jauni, o aš neturiu jokio noro juos pritempti prie savo (ne)tikėjimo, nes esu tikra, kad jie turi (ir gali) atrasti savo kelią. Pasidalinom žiniomis ir tiek. Jie yra laisvi apsispręsti, kas jiems atrodo įtikinamiau/teisingiau.

Kodėl Jūs galvojat, kad gyvenimas - vertybė yra tik tikintiems? Ką reiškia pasiūlymas "bandyti gyventi linksmai ir susikurti kas tau naudinga?". Aš niekur nesakiau, kad tai yra mano gyvenimo variklis ar kad tame aš matau savo gyvenimo prasmę. Gyvenimas yra vertybė pats savaime (man), bet tikrai ne dėl linksmybių ar naudos, kurią aš galiu sau susikurti. Kodėl Jūs galvojate, kad netikintys = savanaudžiai arba potencialūs savižudžiai? Jei Jus motyvuoja gyvenimui tik amžino gyvenimo pažadas, tai nebūtinai visiems taip yra... Man rūpi žmonės, nes aš tarp jų gyvenu. Man rūpi daug kas, nes tai daro įtaką tiek mano, tiek mano artimųjų ar kitų žmonių gerovei. Nemanau, kad amžinu gyvenimu tikintys kažkaip labiau yra atjaučiantys ar labiau motyvuoti gyventi, nei aš. Net jei Jums tuo sunku patikėti.
Papildyta:


Jūs dėliojat. Teikdama pavyzdžius ir tam tikru kampu formuluodama klausimus.

as suprantu, kad tu gerai pramokai ta anglu kalba, bet na, nereikia kiekvienam poste to demonstruoti. ar jau taip sunku rasyt lietuviskai?


o siaip tavo klausimai labai tendencingi.
per laidotuves vaikams sakau, kad tikiuosi (ne tikiu, o tikiuosi), jog dar susitiksime savo mylimus zmones kada nors. Ir kad ka susikursi siame gyvenime - ta turesi. siame gyvenime. o savizudziai labai iskaudina savo artimuosius tokiu poelgiu ir netenka savo ateities siame pasaulyje, nauju ispudziu, pazinciu, kelioniu, tad nubaudzia ir save, ir savo artimuosius.

tikrai? musu veiksmai neturi jokiu pasekmiu? kam tada is vis kazka rinktis?
Papildyta:

Viskas ka mes turejom tai romana "Ersketroziu paukste" ir kazkokia tevai knygute su angeliukais turejo apie lytini akta ten kazka buvo aprasyta, Manau musu tevai augdanmi dar maziau turejo , bet kazkaip gyveno dauginosi ir tikrai manau, sugebedavo ta malonuma pajausti
Papildyta:

As nieko vaikam per daug neaiskinu, leidziu jiem viska patiem atrasti, geriau maziau tu steriotipiniu nuomoniu, manau, geriau daugiau savo sijautimo.... Taip, supazinau su savo teorija reinkarnacijos, kad mes gyvenam ne viena gyvenima, kad Dievas sukure visata, bet jokios religijos nepraktikuojam ir apie tai kalbu tiek, kiek jie paklausia, jiem pvz sunku buvo suprasti kam baznycios yra, jie gyvena dabartyje, nelabai jiem rupi kol kas ,kas bus jei bus....

o taip, kad vaikai nenoretu gyventi taip nebuvo, cia jau sunkios kazkokios patirtys, tada reiktu i
specialistus kreiptis, o ne siaip filosofijom uzsiimti.

O Europoje leidziama eutanazija, net vaikam ir kazkur lyg net be tevu sutikimo, tingiu tikslintis. O ir abortai leidziami pas mus....
Papildyta:

As neturejau nei vienos omeny is forume dalyvaujanciu, cia buvo pvz Is_sviesos pasakojo apie pazystama, kuri ale inikusi i ezoterika, tai ir sneku apie panasius asmenis, as tokiu gyvenime pazystu, isivaizduoja save labai dvasingais zmonem, labai viska praktikuojanciais, o realiai, nelabai net baziniu dalyku supranta, makaluojasi, ir kas juokingiausia sugeba net seminarus vesti ir zmoniu randa klausanciu Arba kas is tu religingu, kurie eina i baznycia kas sekmadieni ir isivazduoja, kad jau viskas, nevagia, nezudo ir gerai ?

Kas svarbiau ar sugebejimas paaiskinti ar islaikymas sveikatos sau ir savo vaikams?
O Hmm poziuris i gyvenima yra sveikas ir blaivus. Siaip ar taip 2meciui ne kazin ka paaiskinsi. Ir kas is to galejimo paaiskinti, jei mama sargdina vaikus ar pati sau susikuria sunkias liga su visais nusvaigimais? Tai, jei zmogus sveikas, nelabai jam ten ir yra ka aiskintis, o jei bus reikiamybe zmogus atras, kas jam reikalinga atrasti. Kartais vaikai patys tevam daug ka paaiskina. Viskas visiem savu laiku. Pvz as zinau viena mergina neigalia, ji pati atrado dvasingumo iv praktikas, kas jai padejo, ji gyvena laiminga, turi ir seima.

Taip, as suprantu mus kaip dvasines butybes ir kad viskam yra priezastys ir pasekmes, man paparsciausiai neina kitaip suvokti pasauli. Bet kiekvienam gal savi keliai ir suvokimai, juk svarbiausia, kad zmogus nedaryto bloga kitiem, sau, kurtu savo gyvenime kazka gero ar ne taip?

Prisiminiau,kaip Tarybiniais laikais sakydavo gyvi liksim artimuju sirdyse

Manau, cia kalbam apie siek tiek skirtingus dalyku :
viena grupe siaip filosofiju apie pasaulio saranga:
ar is vis yra dvasinis pasaulis? kur keliausim po fizines mirties? ar yra atpildas uz musu veiksmus?

cia turim visi savo "religijas", bet vistiek dauguma zmoniu linke tiketi, kad kazkas yra labiau, nei kad nieko nera

kita apie motyvacija gyvenimui ir geriem darbam:
kai save motyvuoti, jei esu tik laikinas? kaip motyvuoti save serganciam?

o cia jau visai kita tema, manau, sveikam zmogui pats gyvenimas ir yra motyvacija gyvenimui, nauji patyrimai, galejimas kazka sukurti ir motyvuoja. Serganciam, aisku, sunkiau,bet pagal galimybes net neigalus stengiasi kazka kurti, kazka nuveikti ir daznai jie nuveikia daug daugiau nei sveikieji. Pvz Hawkingas , beveik paralizuotas - mosklininkas. Aisku, sunkiausia tiem, kurie is vis paralizuoti, nei sneka, nei mato, nei girdi arba labai daug is tu sutrikimu, bet ir jie kazkaip randa sau motyvacijas, kas nori...As pvz turiu giminaiti ,jauna vyra po insulto beveik nevaldo savo puses kuno, bet vis tiek save susimotyvavo,kazko siekia, lanko reabilitacijas visokias, namusoe uzsiima nedideliu verslu ir t.t. ir gyvena geriau nei kiti visai sveiki, net ir mergina turi

Zmones patys viduje viska gi turi, ar jie tikes kazkuom, ar netikes, ar tai zinos samoingai ar nezinos, ateina ta motyvacija, jei tik noras buna, viskas tik musu paciu rankuose. Kaip mano tetis sakydavo, kaip pasiklosi taip ismiegosi.
O tureti Dieva, kaip drauga, man atrodo lengviau istverti sunkumus...bet jis pas mus visus viduje...

Man atgrasu viskas kas nenaturalu, viskas kas perdeta, viskas kas daroma su apskaiciavimu ieskant sau naudos, ta nauda nebutinai turi buti materiali.

Kaip ir atgrasu "geru darbu darymas" tam kad patenkinti savo altruistini ego, kartais man tai tapatu su savos rusies vampirizmu. Altruizmas ne visada yra geris, neretai tas altruizmas tampa blogiu. Kai altruistui savasis ego tenkinimas tampa auksciau nei salimais esantis zmogus, kuris is esmes tampa jo-altruisto irankiu, o zmogaus poreikiai, jausenos antriniais veiksniais.

Lygiai taip pat, kalbeti su vaikais apie tai iki ko jie nepribrendo. Kam mativuoti zmogu gyventi jei jis ir taip neturi problemu gyvendamas? Vel gi gaunasi dirbtinumas, sukuriama problema, is serijos - branguti tu neteisingai gyveni, nes neieskai gyvenimo motyvacijos... Arba, visi protingi zmones iesko gyvenimo motivacijos... Suprask, jei tu neprotingas, tik melzeja, ar medkirtys, neturintis motivacijos, tuomet sedintis ant sofutes tinginys... Nes mastytojas, filosofas mastantys apie gyvenimo prasme svariau, graziau atrodo, nei melzeja melzianti karve, ravinti savo darza, maitinanti savo seima ir t.t.

Patikekite manim, as tokiu tinginiu maciau zymiai daugiau "inteligentu" namuose isaugintu "filosofu" tarpe, nei kaimo zmoniu. Nes is esmes nuo mazumes kaimo vaikai turi pareigas yra pripratinti prie darbo.

Apie mokymasi. Siuo metu, musu mazieji seimos nariai pradejo eiti i mokykla. Rodos isauge vienoje terpeje, bet jie visi skirtingi. Dabar, kalbant su jaunaja karta, tiesiog prasau "negruzinti" savo asmeniniais lukseciais vaiku. Tiesiog padekite jims atrasti save. Is esmes akvaizdu, kuris is vaiku bus moksliukas, kuris nera linkes ilga laika pralesiti tarp knygu. Svarbiausia, tame nereikia matyti problemu, sakau - nenorekite kad visi butu mokslininkai, turesime seimoje mokslininkus, muzikantus, sportininkus, aktorius, sokejus, pagaliau nuostabius savo amato zinovus ir t.t. SVarbiausia, kad jie butu ZINGEIDUS, ir siaip mylimi, geri zmones. Suteikite vaikam sauguma, galimybe rinktis. bandyti, klysti ir vel is naujo pradeti paieskas.

Ir dar vienas momentas uzstrigo. "Kaip motivuoti nemotivuota zmogu" (kalba buvo apie ligoni).

Klausimas butu, o kas jus prase deti tokias pastangas? Is kur toks poreikis listi i kito asmens privacia erdve? Ir ar galima motivuoti kita asmeni gyventi, jaustis laimingu? Ir kiek ilgai, gali svetima zmogu motivuoti, buti jo ikvepino saltiniu? O jei nusibos, ar atsiras kitas objektas kuriam neva reikia padeti, pabuti gyvenimo, ikvepimo muza... Ka darysim su tuo, pirmuoju?

Sako, geras zmogus tai ne profesija.

Mirtis...

Seimoje nera specialiai, dirbtinai eskaluojama tema.

Pries du metus mire mano brolis, anuku senelis. Visi buvo laidotuvese. Pries tai, diduma musu seimu susirinko sodyboje. Visi suede perziurejo velionio fotografijas, is ju sukure retrospektyva, kuria demonstravo atsisveikinimo metu. Tame visame procese dalyvavo ir vaikai, kai tevai-vyrai rupinosi laidotuvemis. TA seimos bednryste, gedejimas, manau, ir yra puikiausias pavizdys vaikam.

Kaip ir manoji neva "mirtina" liga. Bent jau man buvo akstinas, tas vadinamas motyvas, buti "kovotojos" pavyzdziu, nenuleisti ranku, neprarasti optimizmo, tiesiog gyventi ir dziaugtis tuo ka turi. Ligos eigoje, mes vienaip ar kitaip, kalbejomes su vaikais. Kalbejomes ir apie tai, kad galimas ir kitoks nepageidautinas "rezultatas", bet jei as ir iseiciau-mirciau, esu labai laimga, kad man teko galimybe gyventi, kad mano gyvenime buvo jie visi... Kad visai nesvarbu, kas bus kai as mirsiu, svarbu kas yra dabar, siuo momentu.

Jau rasiau, kad pirmaji balandzio sekmadieni, nezinia is kur musu zemese atsirades ketruratis mirtinai suvazinejo viena is musu augintu suniuku. Tai ivyko kai vaikai pamiskeje rinko zibutes, kartu buvo pasieme suneli. Tai sities buvo didele trauma vaikam. Dziaugiusosikad anuomet su vaikais buvo marteles... Grize namo vaikai buvo labai prislegti, verke. Viena is marteliu pasiule vaikam nupiesti sunelio portreta, parasyti apie ji savo prisiminima, linksma nutikima. Viena is mergaiciu parase eilerastuka... Per veikla, vaikai isliejo savo emocijas... Praejusi sekmadieni, susirinke mes paminejome suneli, perziurejome vaiku piesinius, perskaitem parasytus atsiminimus. Visi nusprendeme, kad ant sunelio kapo pasodinsime baltus erskecius...

*******

Savizudybe. Siaip nebuvo progos apie tai pakalbeti su vaikais. O dirbtinai forsuoti nenoriu.

Dabar vaikais ruosiasi po velyku vaziuoti i suneliu prieglauda...
Papildyta:


Banalu.

Bet kokios profesijos zmogus, jei jis yra geras, vertas pagarbos, ne del profesijos, o del jo vidiniu savybiu.

kas irodineja, as tik klausiu.
as klausineju, provokuoju, man idomu is visu pusiu.
man idomu, kaip žmones mąsto.
kaip tu mąstai, kaip bet kas.
man atrodo, kad tau - idomi tik tu pati.
vat uždaviau klausimą, kiek turit draugu su negala.
kažkas atsake, vieną.
tai ir pasako apie jus.
as turiu daug draugu su protine, psichine ir fizine negalia.
turiu draugu is visu religiju (šskyrus žydu).
ir žinau, kaip jie jauciasi, ir ju mintis igarsinu, ivairias mintis igarsinu, nepastebejai, nepritariu kazkuo labiau nei vedoms, nei montevertei, nei lutukei, nei krikscionybei, niekam. nei isvis nekam.
jei gyvenmas tik smelio deze, ko cia vis taip kapojasi, gedina, shame'ingą daro?
kodel Moonte puola Lutuke, kad si vedmainiauja, skaudina brekcija, kodel jus viena kitos nemegstat, gi viskas turi buti cool ir lengva.
Idomucia smaugia, kazkokiais morales baubais gasdina, grasina savo ex. ko cia moterys kariamos del morales, vainojama lutuke (kad neduoda vyrui), monteverte (kad blogo kitiems link, buria - kas ką nori, tegul daro!!!), cambala (kad geria ir nusišneka)?
jokios morales nera, yra morale, kurią sugalvoja žmones, kurie, velgi, kaip tu teigi, visatos prasme, mažai ką reiškia.
jeigu viskas lengva, viskas smelio - deže, kodel tiek skaudntis, del SM, del gyvenimo, del santykiu, skyrybu? kam tos depresijos išvis? viskas tebunie lengvai ir forume bent jau vyrauja taika.
kodel jos kazin nera?
žodžiu, susikure žmones gyvenimą/žaidimą ir pradejo žiūreti i viską labai rimtai.

Nezinau kaip kiti, bet as sau gyvenimo nesusikuriau, kaip "smelio dezes". Visu pirma, kad mano gyvenimas nepirklauso nuo mano noru, net nuo mano poreikiu... Butent man gyvenimas pastoviai iskelia uzdavinius, kuriuosas sprendziu. Kaip as juos sprendziu, kokias priemones naudoju yra mano, kaip zmogaus-asmenybes atestacija.

Labai noreicau, kad si diskusija pasikartotu praejus 10-ciai metu. Butu labai idomu suzinoti ka galvoja tuometine gyvena444, su juos tuometine patirtimi, apie nudienos gyven444 mintis.