QUOTE(given444 @ 2019 04 13, 14:15)
Hmmm, irgi - cinizmas. jei mes virsime traša, jei viskas "so wha"t, tia kodel dar gyvent, kodel siekti gyventi 90m, kodel nesižudyti cia ir dabar? koks skirtumas tas mūsu gyvenimas amžinybes/istorijos prasme. tolygus nulis.
jei žmones virš traša, kam tos civiliazcijos, kam ta evoliucija, koks skirtumas, kiek tu paveikslu nutapysi, namu pastatysi, knygu parašysi, viskas galiausiai tera žaidimas smelio dežej, ar kaip? tuolab filmu kurimas?
tuomet žmones cia tik lnskminasi is esmes, ar taip?
gyvena kuo patogiau, bile kitiems (kaip nors) nepakenktu...(?)
Nu toks jausmas, kad tik tikintys kuria, tobulėja, stato ir eina į priekį
Nu ir aišku, tikintys tai jau tikrai niekada nenusižudo
Aš neturiu atsakymų į Jūsų klausimus. Mane motyvuoja gyvenimas ir tai, kad aš esu, kad galiu, kad turiu kažkiek laiko, kurį noriu išnaudoti prasmingai. Kitiems gal kitaip, ką aš žinau. Mano gyvenimas nėra nulis. Aš esu dalis gyvybės grandinės, kuri prasidėjo ne su manimi, ne su manimi ir baigsis. Aš esu dalis dabarties, kuri tegu ir labai maža dalimi globaliai, bet visai nemaža dalimi lokaliai, daro įtaką ateities žmonių gyvenimui. Aš nesuprantu to poreikio būti reikšmingu visatos lygmeniu. Susireikšminimas žmogaus begalinis... Jei jau aš ne amžinas, tai nafik tada, trept kojele, susisuku į kaldrytę ir nieko nedarysiu. Ot popos...
Tai tipo paveikslus tapo, knygas rašo ir namus stato žmonės tik todėl, kad amžino gyvenimo tikisi? Aš galvojau dėl to, kad kitaip negali... nori... jaučia poreikį... Nu bet ką aš žinau, aišku
Žmonės gyvena. Kas kaip moka ir supranta. Tiek tikintys, tiek netikintys. Tik tiek, kad netikintys galbūt nesitiki karmos taškų ir didesnio namo sekančiam gyvenime už kiekvieną gerą šiame gyvenime padarytą darbą... Daro, nes nori daryti. O ne dėl to, kad už tai pliusiukų paralelinėj visatoj užsidėtų... Arba nedaro. Kiekvienam savo.
Dar ten dėl neįgalių kažkas buvo, tipo kokia jiems prasmė? O tai gyvenimas lengvesnis pasidaro, jei galvoji, kad kitam etape už savo kančias kojas/rankas/protą gausi? Kažkaip palengvėja sunkių ligų simptomai ar jų sukeliamos kančios dėl to? Einamuoju laiku vis tiek tas gyvenimas sunkus. Žmogus arba randa jėgų ir noro eiti pagal galimybes į priekį, arba ne. Čia ir dabar. Kodėl vieni neįgalūs olimpiadose dalyvauja, atradimus daro, o kiti tyliai vegetuoja ir mirties laukia? Nes kiekvienas žmogus yra savitas. Lygiai taip pat kaip ir įgalūs žmonės. Tik startinis paketas pas juos skirtingas. Vienam pavyksta rasti jėgų į priekį eiti, kitam ne. Čia ir dabar. O ne alternatyviose visatose. Žinoma, jei kažkam reikia tikėjimo amžinybe tam, kad judėti į priekį - aš tik už. Visus tikėjimus, visas galimybes. Kad tik padėtų