Tęsinys: kur rasti vyrą, kai tau... O ką, jei...

keistas klausimas, kokio atskaymo noretumet?
Mokslas kol kas baigiasi ties materija, dvasiniu reiskiniu nelabai studijuoja, siek tiek psichologijos, filosofijos mokslai liecia,dar kvantine fizika, gal ji kada ir ilys i dvasini pasauli
Bet tai neresikia, kad as del to atmetu moksla, ar kad dvasios nera, jei mosklas jos dar neatrado ir neirode, kazkada nieko nebuvo irodes pries 500m ir nieko viskas egzistavo ir zmones ir be jo daug ka zinojo..

as tai kartais galvoju, kad ji mus visas cia trolina. nes nu negali buti tiek buka, visose srityje. bet labai nuosekliai tada trolina

materija niekur neisnyksta, kaip ir energija energijos tvermes desnis.

o kam isnykti? jei net materiali visata beribe, dvasinis pasaulis irgi beribis. Kodel jus manot,kad zmogui reiktu isnykti?
Papildyta:

ka tu vaidni konkreciai bukumu? zinojima, kad skiepu veiksmingumas nera irodytas moksliskai? ar zinojima,kad mes dvaisnes butybes?

Abejoju ar energijos tvermės dėsnis patvirtina Jūsų atsiskiriančios ir savarankiškai egzistuojančios žmogaus dvasios teoriją Žinoma, aš galiu klysti, nes iki galo taip ir nežinau, kas ta dvasia, kur ta Jūsų žmogaus dvasia atsiskyrusi keliauja, kuo tampa ir ką veikia.

Energijos tvermės ir virsmo dėsnis nusako, kad visas energijos kiekis izoliuotoje fizikinėje sistemoje išlieka pastovus, tačiau energijos formos gali kisti. Tai reiškia, kad energija iš niekur neatsiranda ir niekur neišnyksta, o vienos rūšies energija gali virsti arba būti pakeista į kitos rūšies energiją.

Žmogus neatsiranda iš niekur. Įprastai jis atsiranda iš dviejų kitų žmonių lytinių santykių. Lygiai taip pat žmogaus miręs neišnyksta, jis pakeičia formą - tampa trąša arba šilumos energija Bet abejoju, ar apie tokį "neišnykimą" Jūs kalbat, ar ne?

Tai, kad yra kažkoks atskiras dvasinis pasaulis ir tai, kad jis yra beribis yra tik Jūsų tikėjimas. Jei aš tuo netikiu, tai nežinau ką aš turėčiau apie tai manyti. Žmogui nei reikia, nei nereikia išnykti. Žmogus yra mirtingas dalykas, kuris turi galiojimo pradžią ir pabaigą. Čia ne nuo poreikių priklausantis reikalas. Žmogus, kaip atskiras asmuo, fizinė būtybė, numiršta ir sunyksta. Kaip ir visi kiti gyvi organizmai mūsų planetoj. Tai - faktas. Ar nuo jo kažkas atsiskiria ir kažkur tai į paralelinį dvasinį pasaulį iškeliauja? Jūsų teisė tuo tikėti. Tada ir medžiai turėtų turėti dvasią, kuri jam sunykus, turėtų keltis į tą beribį dvasinį pasaulį gyvent, kaip suprantu.

Šiaip klausimas iš smalsumo - kokia to dvasinio pasaulio paskirtis? Kam jis ten? Koks jo tikslas? Kam toms dvasioms reikalingas fizinis pasaulis? Jei dvasia yra tas pats žmogus, tik be organų, kam jai tie organai reikalingi kažkuriuo metu pasidaro?

O kaip pavadinti veiksma, kai ji raso nesamones, o jus visos ja cituojat ir po ta citata rasot savo nuomone?

Mergis linksminasi, įtariu. Ne kiekvieną dieną sutiksi tokį retą eGzempliorių.

Hmm, net zaviuosi tavim

Ne, aisku neirodo, ne del to ji paminejau, o del to, kad materija visa yra ta pati zemeje, visatoje, net ir gimstant naujiem zmonem. Man siaip idomus tas dalykas, kad musu kunas sudarytas is milijonus metu gyvenanciu atomu...materija tarsi nuolat kintanti bet tuo paciu ir amzina ...siaip pamastymui tik

Kuo tampa? sakyciau kuo buvo tuo ir yra, gal prisidejusi nauju kazkokiu dalyku per gyvenima igytu. Kur keliauja? Gal butu toks salyginis musu gyvenimo issireiskimas, gal niekur nekeliauja, tik buna kitoje dimesnijoje, laukia naujo isikunijimo , o gal ir keliauja i kokius kitus lygmenis, jei patobulejo...

Turi, viskas turi dvasia ir akmenys, mano tikejime , visa Visata ir yra Dievas, viskas yra gyva, tik savoje buties formoje, visa musu Planeta yra taip pat gyva.

Cia filosofinis klausiams, i kuri tikriausiai visi turi savo poziuri. Man labai patiko viena mintis : mes esame visatos pazystamcios patys save.


labai fainas 3 min video parodantis, kad maziausiu daleliu vaizdas atitinka visatos vaizda, ka ir sakiau anksciau tiek i viena puse - didejimo , tiek i kita mazejimo ta pati begalybe..man niekaip neina suvokti visa tai tik kaip atsitiktini, bepriezastini dalyka, ir laikina zmogu, kuris netycia issivyste is kosmoso dulkiu i toki protinga sutverima
https://www.youtube....h?v=8Are9dDbW24

atgalinis klausiams, o kokia prasme butu tokio pasaulio, kaip jus suprantat, mirtingu zmoniu, visko laikino?

,😏

o kam isnykti? jei net materiali visata beribe, dvasinis pasaulis irgi beribis. Kodel jus manot,kad zmogui reiktu isnykti?

Žmogaus kvailumas taipogi beribis.Ne aš taip sugalvojau,Einšteinas taip sakė.Tik dėl pirmojo teiginio jis abejojo.

O kam jo laukti? Tipo jos ten neturi ką veikti, tai sėdi ir laukia, kol duos joms kas galimybę kūne gyventi? Kam joms tas kūnas? Kad galėtų ranką kokią susilaužyti arba liga kokia susirgti? Patobulėjimas tas irgi toks keistas dalykas. Jei nepatobulėjai, atgimsi tualeto dangčiu O jei patobulėjai, tai ką? Satja kokiu atgimsi? Nu ir? Koks viso to tikslas? Kas tame yra geresnio, nei tikėjimas, kad tiesiog numirsi? Kas nutinka su tobulumo viršūnę pasiekusiom dvasiom? Turėtų būti kažkas baisiai faino, kad taip nori žmonės tuo tikėti Niekaip aš nesuprantu, kuo tikėjimas dvasinio pasaulio alternatyva padaro mirtingo žmogaus gyvenimą prasmingesniu? Neva tai mano gyvenimas dabar prasmingas tik tada, kai galvoju, kad kažkada dar kartą gyvensiu? Jei vargo bite gimiau ir visą gyvenimą sunkiai ariu, tai galiu pasiguosti, kad dabar atkentėsiu, nu bet jau kitam gyvenime tai afigienai gyvensiu. Arba jei biški tingi užpakalį pajudinti, tai iliuziją padeda sukurti, kad ai, nieko tokio, kad šitą gyvenimą susi..kau, kitam labiau pasistengsiu Man tai nuo to prasmės neprisideda, o tai atėmus tos prasmės nesumažėja.

Man mano gyvenimas yra vertingas pats savaime. Tiesiog džiaugiuosi, kad turiu galimybę gyventi. Nereikia man susikurtos ilgalaikio dvasinio gyvenimo iliuzijos tam, kad gyvenimu mėgautis.

P.S.: aš jokiu būdu neteigiu, kad aš teisi. Galbūt ir yra viso to kokia nors gilesnė prasmė. Tik aš labai abejoju ar žmogus pajėgus ją suvokti. Nes labai jau tas žmonių įsivaizduojamas dvasinis pasaulis panašus į eilinį žmogaus gyvenimą (tobulėji, mokaisi, keitiesi arba ne), tik tiek kad ištemptą laike ir materijose.
Papildyta:


Ai, nedarbadienis man šiandien

visiskai sutinku su Ensteinu, tik kam minit jo nuomone apie pirma teigini, jei jo neminit?
as vis glavoju, kur gali buti zmoniu degradavimo dugnas, bet panasu jo nera...iki susinaikinimo....o paskui vel atsatymas is naujo ir vel degradavimas, jei taip norisi...
Papildyta:

jus to jau klauset apie prasme, as jau atsakiau :
mes esame visatos pazystamcios patys save.

norit detaliu? nepateiksiu as ju, ivairiai yra tikriausiai, jei visata begaline tai ir galimybes begalines, man prasme ne tame, kad bus kitas gyvenimas, o kad as aplamai nemirtinga ir amzina, nes cia sitie isikunijimai tik viena stotele, jie nera tikslas, jie tik priemone , patobulejus imanomi didesni dalykai, sukurti galima viska, ka tik sugebam isivaizduoti, pagal galimybes, gal pvz nauja visata kadangi as cia zemeje, tai tikrai labai daug negaliu suvokti ir aprebti, vien jau begalybes musu samone nelabai suvokia. Jei siame gyvenime kuriam mazycius dalykelius, tai isaugus galima kurti gigantiskus, kurti ir dziaugtis savo kurybos vaisais, o ka daryti dar visa amzinybe? man prasme tobulejime yra, saves pazinime...o jei tai ribota tik 100 m geru atveju, tai kam visa tai , tik pasimegauti kuniskais dalykais?liudna tada butu....

Ta prasme jums prasme laime, pasimegavimai, komfortas?

Nu taip ir yra, kaip as bent suprantu, ka jau ir sakiau pirmu sakiniu ir anoje zinuteje kas zino, ka mes is vis sugebam, jei musu galimybes beribes?

O jus tikrai manote,kad visi zmones, kurie sako sugeba matyti dvasini pasauli, meluoja?