QUOTE(virga @ 2018 06 27, 09:51)
*Nepasiilgot?
**Rene, bet vedybu atveju, jei tu mirtum pirma, tavo dukrai reiktu dalintis ir tavo turiu su juo. Ir niekas, niekada nezinome, kieno eile iseiti. Mano kaimyne lauke, slaugydama nevaiksciojanti vyra, jo mirties. Turejo planu isvaziuoti i USA gyventi. Bet ja palauze infarktas. Vyras dar metus pragyveno ilgiau. 😏[/u]
*** Pasivaiksciojimas po Kopenhaga.</p>
*

Be abejo, pasiilgom
**neatmetu tokios galimybės, nors mieliau susitaikyčiau su dar viena netektimi, nei jis taikytųsi su mano netektimi

planuoju gyvent amžinai, kol kas viskas pagal planą, bet negali žinot

o jei rimtai, tai jei jau kažkokiu būdu paplauktų reikalas link vedybų, (nors nematau tam jokio reikalo, tik lakstymas po visokias įstaigas ir popierėlių nešiojimas ir už viską mokėjimas gerokai daugiau nei už tuos eklerus

tiek vedybų, tiek skyrybų, tiek mirties atveju tik institucijų besaikis šėrimas) pirmu taikymu pas notarą parašyti testamentą, kad viskas atitektų dukrai. bet ir tuo atveju, net jei po mano mirties vyriškis į nieką nepretenduoja, dar gali būti kažkokių popieriukų, o aš tikrai nenoriu palikti įpareigojimą dukrai dar targavotis su mano kažkelintu sugulovu. santuoką arti (ar) pensijiniam amžiui aš įsivaizduoju nebent dėl šliūbo, jei žmonės dievoti, viską užrašius vaikams, arba kuris bevaikis, ar ten vienas kitam palieka tą grytelę, kurioje gyvena, kad mirusiojo vaikai neišjotų. trumpiau tariant, kad gyvenimas būtų paprastesnis ir lengvesnis, o ne sudėtingesnis ir stresovas, koks ten tampymasis po teismus patiems arba paveldėtojams.
turėjau teisminių reikalų su pirmojo sugyventinio paveldėtojais, tai juk kažko gyvenime turi žmogus išmokti ir kitame gyvenimo etape tvarkytis protingiau.
Esu su tuo žmogum dėl žmogaus, dėl draugystės ir draugijos ir mane biesina pastovūs jo žodiniai testamentai, aš ieškojau draugo pažintyse dėl to, kad būt kartu su kažkuo,o ne kad pasigerint finansinę padėtį po jo mirties. juk ir aš teturiu vieną gyvenimą, noriu gyventi pilnais plaučiais, o ne paūbauti paveldėjus kažkokią dalį verslo. Gal jau ta ūbautoja pati iki šikinyko su lazdela benušliaus, kur jau ten kanarai su bernais, jaunais ir įdegusiais
***pasivaikščiok ir už mus
Papildyta:
QUOTE(Leksa @ 2018 06 26, 19:23)
oj, nesu as kokia ragana. Leidziu as saviskiui svajot, leidziu

va svaigo mano vyriokas, kad karve nores turet. O as zinau,kad tas gyvis tikrai ne man. Bet negi vyrui drausiu? Sakau, gali turet kiek tik nori tu karviu, as gal net karts nuo karto pagirdysiu, bet va melzt ryte ir vakare privalesi pats. Ir ka? Spekit ar turim mes karve

Ir darzo vyras labai norejo. Tipo va, apars pievos gabala (kaimyna nusamdys, ne pats su arkliu ir plugu), ir galesiu (AS!) darzoves augint. Svajones apie darzus nezlugdau, iskart pasakiau: jei brangusis tik nori darzu, as tau knyga apie darzoviu auginima duosiu, galesi set ir sodint ka nori. Spekit ar turim mes darza
"Geros" tos jo svajones, jis nori turet, stovet ir grozetis, o darbas man butu. NI-FI-GA.
vyrai mėgsta organizuoti darbus, kad moteriškė nenuobodžiautų ir į kitus nesidairytų.

"tu paruoši pietus, kol aš kašį žiūrėsiu", "gali sutvarkyti aną, kol fulę rodys". žodžiu, kas nerūko, tas dirba

o aš darau taip: kašis- tavo laisvalaikis, aha, tuomet ir mano, turiu pusantros valandos, su knyga į hamaką, arba kokį romantinį filmą pasijungiu ir verkiu sau laiminga

baigėsi kašis,- abu prie darbų.
be to jiems atrodo, kad maistas ant stalo atsiranda principu "staleli, pasidenk".

be tavo pamokos, taviškis gal nebūtų supratęs, kodėl tu atsisakai natūralaus pieno, rūgpienio, grietinės, sviesto, pasukų,(labai sveika), liesos arba riebios varškės, varškės sūrio, varškės sūrio su kmynais, saldinio sūrio, kepto sūrio, lydyto sūrio, lydyto sviesto, gal net sūrio su žele gabaliukais.

visa tai ekologiška, naminiai, be jokių priedų. ir tu gali tai turėti. jis netgi nupirks tau KARVĘ
apie ekologiškas daržoves jau nepradėsiu