QUOTE(Hmmm... @ 2018 06 25, 08:55)
Aš iš dalies pritarčiau lutukei dėl išprievartavimo. Ar tai baisi patirtis? Tikrai taip. Ar tai patirtis, kurios niekam nelinkėčiau? Žinoma. Bet kaip ir bet kurio kito baisaus/nemalonaus/traumuojančio įvykio atveju, mes turim ne vieną ir ne du pasirinkimus, kaip su ta patirtim gyventi. Galima ją sureikšminti ir visą savo tolimesnį gyvenimą ją ant rankų nešiotis. Galima visgi manau ir nedaryti iš jos stabo. Žinoma, sunku kažką realiai sakyti, kai realiai nesi to patyrusi. Bet kai pagalvoji, žmonės skirtingai susitvarko su daug sudėtingesniais dalykais, kurių pasekmės tikrai lieka visam gyvenimui ir akivaizdžios (fizinis neįgalumas įvairus pvz.). Vieni randa kaip su tuo gyventi pernelyg to nedramatizuojant, kiti ne.
butent ta ir norejau paskayti, yra tiek sunkiu ligu, nelaimiu, artimuju praradimu ir t.t. kas daug blogiau. Aisku isprievartavimas tikrai traumuojanti ir baisi patirtis, bet tik momentine, fizines zaizdos uzgyja, psichologines irgi galima susitvarkyti, jei pati moteris to nesureiksmins per daug. Baisu ,kai isprievartauja ir nuzudo, o jei tik isprievartauja, tai reikia dziagtis,kad gyva likai ir eiti tolyn, susikurti gyvenma, ir nera ko cia galva nuleidus bijoti apie tai sneketi, cia gi ne moters nuodeme ar nusikaltimas, tegu prievartautojai galvas nuleide vaiksto, o moterys netyli. Ir kam dar, jei ne mylimiem zmonem apie tai pasisapsakot? manau, sau tik meskos paslauga darom tai taip sureikimine, paskui jaunos merginos ir darosi galus, nes tarsi jau kazkas ten joms tragisko ir nepataisomo atsitiko...
Papildyta:
QUOTE(mylimuke! @ 2018 06 25, 01:24)
kur jus apie tokius isprievartavimus is vis girdejot

Dauguma buna per balius apsvaigus ir nebesivaldant. Kita dalis didele is artimuju vyru, vaikinu. ir tik reti atvejai kazkur uzpuolus svetimam, tie daznai is vis liudnai baigiasi - nuzudymais. Nesu girdejusi, kad kas parkelyje uzpultu ir isprievartautu , jus girdejot? dazniausia taip kai uzpuola tai koki telefona atima ar pinigine. Tai irgi trauma, ir fizine ir moraline, bet nieko atsigauna zmones.
Papildyta:
QUOTE(kin @ 2018 06 25, 09:03)
Hmmm..., perskaitykite originalu lutukes pasisakyma, pamatysit, kad vis del to skirtingai rasot apie isprievartavima.
jus ne prie zodziu kabinekites, o esme banykit aprepti, visa teksta. Taip tai baisu, bet tai ne pasaulio pabaiga

buna gyvenime ir baisiau, daug baisiau ir liudniau ir skaudziai.
Papildyta:
QUOTE(kin @ 2018 06 25, 09:16)
Apie ivairiu traumu gydyma gal geriau tos srities specialistai pasisakytu, bet kazkur esu skaiciusi palyginima, kad seksualines prievartos auku traumatizavimo lygis yra labai panasus i karo metu suzalotu civiliu traumu lygi - ir fizines, ir psichologines traumos.
Taip, su tuo tvarkytis reikia, taip, tai imanoma per laika.
Zmogus yra tokia butybe, kuri sugeba istverti, isgyventi viska. Bet randus tai palieka. Galima su jais susitaikyti, priimti kaip yra, galima visalaik maskuoti ivairiomis priemonemis, bet tie randai nuo to niekur nedingsta. Aisku, zaizdos krapstyti nereikia, bet pazeistas zmogus yra kaip vaikas - nubrozdintus kelius gyjant tiesiog butina sasus nukrapstyti, net jei skauda ir bega kraujas.
Nebutinai turi randai likti galima is ju perlus isauginti, zinot kaip perlai atsiranda?
Pagalbos reikia ir butina, butina, tam mes ir esam zmonija, o ne vienas zmogus, merginai sneketis, ieksoti specialistu ir artimuju paramos, bet palinkeciau suprasti paciai, kad nieko nepataisomo neatsitiko, ji ne daiktas, kuri panaudojus jos verte sumazetu, taip nemalonu, skaudu , slykstu, bet jei laikys zmogus ta viduje tai jis save kankins, atleisti ir paleisti reikia, issiauginti perla is tos zaisdos. ir patys mes kaip deimantai kuo daugiau slifuojami gyvenimo, tuo labiau blizgam. nereikia ikristi i aukos role, prisikaupti pykcio, skausmo ir t.t.