dėl lovio. turėjau omeny, ar kas nors gyvenate daugau nei darbas-namai ratu? ar visas uždirbtas gėris/pinigai tempiami tk į savo daržą-lovį, tik savo gerbūvio kūrimui?
koks išvis tikslas - po sunkaus darbo tik save pasilepinti?
ar mokinate savo vaikus dalytis gėriu su kitais?
Man butu keista, jei kas tik eitu i darba, kuris butu bukas ir namo tik permiegoti, cia kaip darbas kokiam fabrike be laisvu dienu, po 12 val. abejoju ar sioje temoje nors kas nors taip gyvena. Visi turi kazkokius uzsiemimus, kazkur su kakzuo bendrauja, kazkuom dalinasi.
Pinigai niekad nebuvo man kazkas svarbaus patys savaime, zinoma reikia valgyti, reikia kazkur gyventi, norisi kazkokius savo tikslus igyvendinti, del to reikia pinigu, abejoju ar daug kam pinigai tikslas pats savaime. Darbas man turi nepriestarauti morales normom, kuo maziau kenkti gamtai ir padeti man tobuleti. Todel buvimas darbe jau kazka duoda, buvimas namie irgi nera gi tik miegas, ten bendraujama su seima, auginami, ugdomi vaikai, zmones patys uzsiima kazkokiom praktikom, ugdosi.
Del to gerio dalinimosi su kitais, Ziurint ka turi omeny kaip geri. jei materialuju tai taip musu seima dalinasi su kitais, daugma seimu dalinasi, kiek pazystu, ypac mokykloje musu daug renginiu del panasiu dalyku.
Jei kazkokias dvasines savybes, tai jau cia sudetingiau, reikia konkreciai zinoti, kas tai geris, ir kaip juo gali pasidalinti. Pirmiausia gal uztektu kurti meiles erdve savo seimai, kai pats atrasi harmonija ir kitiem salia taves bus gera, nes , jei zmogus nesusitvarkes savo gyvenimo , o nori pasauli gelbeti, nelabai kas is to iseina dazniausiai...
Kaip induizme kalbejom apie karma, yra ir dharma: asmeninis kelias, pareigos, dora.
Kai zmogus uzaugina vaikus, subresta , igauna isminties, tada jis gali dalintis ta ismintim su kitais. O iki to kuom mes galime dalintis? nebent ieksojimais, pamastymais, bet ne patirtim ir ne ismintim.
Zmogaus gvvenime yra ivairus periodai, yra vaikyste, kai didziaja dali zaidziama su draugais, paskui jaunsyte, kur draugai ir pasisedejimai prie kavos uzima labai daug laiko, paskui kai gimsta vaikai, demesio daugiausiai jiem reikia, paprasciausiai prioritetai pasiskirsto, vaikai auga ,daugiau laiko vel lieka sau, savo pomegiam, vel draugam ir t.t. viskas gerai, kai zmogus isgyvena pilnai tam tikra perioda, nesistengia buti kitur, ir paskui gailetis nereikia, kaip buna mamos sako: - va neauginau savo vaiku, daug dirbau, buvau uzsiemusi kakzur kitur, pasidziaugsiu bent anukais.
Kaip Biblioje parasyta man labai patinka ta vieta :
Viskam yra metas, ir kiekvienam reikalui tinkamas laikas po dangumi.
2 Laikas gimti ir laikas mirti,
laikas sodinti ir laikas rauti, kas pasodinta.
3 Laikas žudyti ir laikas gydyti,
laikas griauti ir laikas statyti.
4 Laikas verkti ir laikas juoktis,
laikas gedėti ir laikas šokti.
5 Laikas išmėtyti akmenis ir laikas juos surinkti,
laikas glamonėtis ir laikas nesiglamonėti.
6 Laikas ieškoti ir laikas pamesti,
laikas laikyti ir laikas išmesti.
7 Laikas perplėšti ir laikas susiūti,
laikas tylėti ir laikas kalbėti.
8 Laikas mylėti ir laikas nekęsti,
laikas karui ir laikas taikai.
zinoti ta laika ir elgtis atitinkamai tam laikui, mano supratimu ir yra dharma, kuri veda i tobulejima ir geresne karma