QUOTE(Hmmm... @ 2018 06 24, 15:08)
Mano vyras rūkė nuo pat mūsų pažinties pradžios. Ar man tai atrodė geras įprotis? Ne. Ar aš kada nors bandžiau jį šiuo atžvilgiu pakeisti? Ne. Ir niekada neturėjau jokio noro tai daryti. O kai jo tėtvai man sakydavo "daryk ką nors, kad mestų", tai man kaip iš kažkokios fantastikos srities. Ką aš turėčiau daryti? Paaiškinti apie rūkymo žalą? Ne idiotas jis, žino viską ir pats, skaityti moka. Ką dar aš galėjau padaryti? Zyzti nuolat ir reikalauti, kad "jei mane myli, tai privalai mesti?" Visiškas idiotizmas yra suaugusiam žmogui ėsti smegenis dėl jo pasirinkimo. Jei būčiau negalėjusi to toleruoti, būčiau tiesiog su juo nepradėjusi gyventi. Jis metė prieš kelis metus. Nes pats taip nusprendė.
Žinoma, aš tikrai ne tobula. Viskas, ko aš noriu iš savo antros pusės - kad mane tokią va netobulą priimtų su visais mano trūkumais. Ir aš jį priimu tokį, koks jis yra. Su visais pliusais ir minusais. Jei yra kas nepatinka - pasakau. Dažniausiai vieną kartą. Jei vyras nusprendžia į tai atsižvelgti - valio. Jei ne, tada jau sprendžiu kaip man su esama padėtimi geriau būtų gyventi ar ką aš galiu padaryti, kad man būtų komfortabiliau. Jei būtų savybių, su kuriomis suprasčiau kad negaliu gyventi, tada reikėtų priimti atitinkamus sprendimus. Jei būtų buvę esminių savybių, kurių negalėčiau toleruoti nuo pat santykių pradžios (pvz. smurtautų fiziškai ar psichologiškai), tada mes su juo vaikų neturėtume ir buities nevestume. Tikrai nesiimčiau projekto "pakeisiu vyrą iki tol, kol dar neužmušė". Galima mylėti žmogų su kuriuo negalima kartu gyventi. Visko gyvenime būna.
O ne Jūs ten toj temoj apie žveją stebėjotės, kad kam tam vyrui apskritai žmona reikalinga, jei jau tas hobis tiek laiko atima? Tiksliai nebepamenu, kas ten rašė, tai gal ir ne Jūs
kol vaiku neturejom man jo rukymas irgi nelabi uzkliudavo, aisku buciau apsidziaugusi, jei butu metes, bet kazkaip ypatingai neliude, jauna i svis ir pati ale meginau rukyti

bet augi, bresti ir protingeji.. kai vyro tevui koja nupjove del jo rukymo, kazkaip baisu pasidareDabar labai jau nepatinka kai ruko, pajauti tuos dumus ir erzina, nes po gimdymo labai sujautrejo uosle ir aplamai pojuciau, nebegaliu sinetikos nesiot pvz, ar sintetiniu kvepalu purkstis. Taigi , kai dariau sprendima su juo gyvent man tai itakos nedare, bet dabar daro, ar zysiu, ne, bet kartais pasakau, kad atsibodo jo rumkumas, ar kad man smirdi dumai, jis turi teise rukyti, bet as irgi turiu teisia issakyt nuomone apie tai nes mane irgi veikia

kur dar visos nuorukos

siaip gyvenam ir keiciames, neina visko numatyti, kai esi jaunas ir tik pazindiiesi, o kai pamilsti jau velu ...aisku atsitraukti galim avisada nuo zlingos veiklos, jei ji kenkia ir zmogus nenori keistis, bet pries tai vis tiek manau verta pameginti rasti tuos motyvus mzogui paiskeisti, suteikti info, kur, kaip galetu tai padaryti, jei nereguoja, aisku kas belieka, nemazas vaikas gi.
As , nes aisku 3 dienos kas savaite jau per daug, hobis hobiui, aisku kad stebiuosi kam ta zmona? jei darbo reikalais tiek isvaziuoja tai viena, darbas butinybe, jei del hobio tai kita, tai pasirinkimas, reiskia hobis idomiau nei zmona. Mano vyras seniau zvejodavo gal karta i menesi dabar dar reciau. Hobis ir yra hobis tai ne priklausomybe, be kurios negali gyventi ir jei matai, kad sali zmogui blogai, kad tuksta meiles demesio, tai testi ta savo hobi tokiu pat tempu, nu egoizmas, kyla klausimas, kas svarbiau? gerai jei sumazins, kai vaikai gims, kaip jus raset apmazinot su vyru veiklas, o jei ne, o jei dar padidins ir nematys tame bedos?