QUOTE(Monteverte @ 2018 06 22, 21:02)
apie ką jūs čia?
aš gi jums kaip sveikam, protingam žmogui pabrėžiau, kad kalbu visiškai ne apie mėsą ar rūkymą. [...] Įsivaizduojate kiek pagalbos tokiems žmonėms reikia? Ne turbūt, jums dzin.
Bet tai prastas jūs žmogus tada. Užuojauta artimiesiems. Pvz. net negelbėtumėte giminaitės, jei sužinotumėt, kad su kokiu narkomanu susideda (bet ji to nežino, netiki, jis jai akis užpudrinęs)?

Bet tai prastas jūs žmogus tada. Užuojauta artimiesiems. Pvz. net negelbėtumėte giminaitės, jei sužinotumėt, kad su kokiu narkomanu susideda (bet ji to nežino, netiki, jis jai akis užpudrinęs)?
Aš irgi ne apie tai. Arba ne vien apie tai. Aš apie tai, kad kiekvienam savas kelias ir sava pagalba. Ją galima pasiūlyti, galima parodyti "kaip", bet ne Jums spręsti priims kitas žmogus tai, ką Jūs siūlote ar ne. Ne Jums versti ir ne Jums teisti. Aš apie tai. Tik kad nesusišne,kam.
Niekada ir nesakiau, kad aš kokybiškas žmogus. Esu tokia, kokia esu. Galiu artimųjų telefonus duot, jei kartais norėtumėt jiems asmeniškai užuojautas pareikšt. Mano teta gyvena su alkoholiku. Ir ne, aš jos negelbėju. Ir neplanuoju to daryti.
QUOTE(virga @ 2018 06 23, 08:01)
Pritariu Hmmm.... Mano sirdis dainuoja, kai matau pacios postus.
Nesijauciu Don Kichotas.
Noriu buti sekeja, tik nezinau kur? 
Pritariu Listejai. Ta pati norejau rasyti.



Pritariu Listejai. Ta pati norejau rasyti.

Galim sekti viena kitą čia, SM. Kitų vietų neturiu


QUOTE(IDOMUCIA @ 2018 06 23, 09:16)
Bezdzione asmenybe tapti negali, jas reikia arba isvezti i dziungles arba laikyti narve.
Del to poveikio jus nesuprantat svarbiausio. Nera tokio pasaulio be poveikio. Tai zmoniu, poveikiu nematanciu, poziuris.
Jus gyvenate poveikiu juroje. Kai kas toje juroje geriau orientuojasi, tik tiek.
Jus atstovaujate pozicija, kad "juros nematau".
Del to poveikio jus nesuprantat svarbiausio. Nera tokio pasaulio be poveikio. Tai zmoniu, poveikiu nematanciu, poziuris.
Jus gyvenate poveikiu juroje. Kai kas toje juroje geriau orientuojasi, tik tiek.
Jus atstovaujate pozicija, kad "juros nematau".
Vadinasi žmogaus genuose užkoduota jis beždžione ar asmenybe gims? Kodėl į antras puses renkatės beždžiones tada? Čia sąmoningas pasirinkimas, ar netyčia gaunasi?
Čia Jūs nesuprantat. Aš ir nekalbu apie pasaulį be poveikio. Jei skaitytumėt ne tik savo postus, galbūt suprastumėt.. O gal ir ne. Gal aš nemoku aiškiai rašyti. Jūs irgi to paties pasaulio veikiamas. Ir Montevertė taip pat. Keitėjas mat atsirado... geriau besiorientuojantis

Jūs taip ir nesupratote mano pozicijos. Tiek to. Nurašykime tai tam, kad aš nesugebėjau jos tinkamai pristatyti. Jei jau neduota, tai neduota

QUOTE(given444 @ 2018 06 23, 09:46)
už ką negalėtumėt atleisti(atleistumėt, bet nebetęstumėt santykių) su savuoju atmetus neištikymbę ir smurtą?
ar toleruojat išdavystę/nepagarbą bendrąja prasme?
ar toleruojat išdavystę/nepagarbą bendrąja prasme?
Aš asmeniškai nemanau, kad turiu teisę teisti arba atleisti/neatleisti. Kai kurių poelgių galbūt negalėčiau suprasti. Su kai kuriais negalėčiau gyventi. O atleisti... Kam įdomus mano atleidimas be manęs pačios? Nu taip realiai.
Netoleruoju to savyje. Su tais, kurie toleruoja (taiko praktikoje) tiesiog stengiuosi nebendrauti ir savo aplinkoje tokių žmonių neturėti.
QUOTE(given444 @ 2018 06 23, 10:12)
kad ir ape rūkymą.
na, kaip galima norėti nesveikai pilnais plaučias, Hmmmm, paaiškink.
Prasiplėsk.
Tarkim, tu rūkai, trauki dūmą romantiškai už krūmo.
bet smirdi gi visa, glaudi savo vaikus po trjų minučių atėjus. tai juk žala jiems, o tu teigi, jog įmanoma nesveikai gyventi ir nekenkti kitiems tuo pačiu.
taipogi, pavyzdys vaikams. žiūrėk, tuoj tavo vaikas trauks cigaretę po metų kitų.
arba...ėdi nesveikai, aliejuotą maistą, riebalus, pienus, sūrius, fast foodą, pykšt, šuntavimas (mano pažįstamai 38metai, jau antrąsyk šuntuos.) tai ką, vadinasi, ėdei bile ką, gyvena kaip norėjai, ir vat...prašom, esi našta artimiems, jie tave slaugo gulintį (kurį laiką), krypuojantį, šokinėja, už tave į pardas sulaksto.
na, kaip galima norėti nesveikai pilnais plaučias, Hmmmm, paaiškink.
Prasiplėsk.
Tarkim, tu rūkai, trauki dūmą romantiškai už krūmo.
bet smirdi gi visa, glaudi savo vaikus po trjų minučių atėjus. tai juk žala jiems, o tu teigi, jog įmanoma nesveikai gyventi ir nekenkti kitiems tuo pačiu.
taipogi, pavyzdys vaikams. žiūrėk, tuoj tavo vaikas trauks cigaretę po metų kitų.
arba...ėdi nesveikai, aliejuotą maistą, riebalus, pienus, sūrius, fast foodą, pykšt, šuntavimas (mano pažįstamai 38metai, jau antrąsyk šuntuos.) tai ką, vadinasi, ėdei bile ką, gyvena kaip norėjai, ir vat...prašom, esi našta artimiems, jie tave slaugo gulintį (kurį laiką), krypuojantį, šokinėja, už tave į pardas sulaksto.
Nerūkau, tai nežinau kaip būtų jei būtų. Mano mama parūkydavo. Tą sužinojau gal kokių 15 metų. Kodėl? Nes niekada nerūkydavo namie, niekada prie mūsų, niekada ten, kur mes, vaikai, netoli būtume buvę. Niekada neužuosdavau, kai apsikabindavo. Gal rūkydavo retai, nežinau. Bet kažkaip sugebėjo tą daryti taip, kad man, kaip vaikui, tai nesimatydavo.
Kodėl Jūs į kraštutinumus puolat? Neėdu aš. Valgau. Pakomentuoti apie nesąmones, kurias rašot, negaliu.
Ar aš vertinu galimą savo veiksmų poveikį savo mažamečiams vaikams? Žinoma. Nes man tai atrodo svarbu. Ar atsisakau visko vardan vaikų? Tikrai ne. Nes manau, kad vaikams nėra gerai matyti tėvus, kurie neturi savo gyvenimo ir kurie paaukoja visus savo poreikius jų vardan. Aš ieškau balanso tokio, koks man (ne given, ne idomucia, ne montevertei, ne lutukei ar dar kam nors, o MAN) atrodo teisingas. Ir net jei jums ar dar kam nors tam tikri mano pasirinkimai atrodytų netinkami, man nusispjaut. Tai mano gyvenimas ir aš jį gyvenu taip, kaip man atorodo teisinga. Nieko daugiau. Ir tai nereiškia, kad aš pusryčiam geriu degtinę, pietums surūkau žolės suktinukę, o vakarais kočėlu apdaužau savo vyrą...
QUOTE(lutuke123 @ 2018 06 24, 11:42)
Klausimas, jei jusu mylimas zmogus su jumsi nebenoretu buti salia, del jusu tokiu pasirinkimu jus vis tiek nieko nekeistumet?
Jei matytumet, kad skaudinat savo vaikus, ir del jusu gyvenimo budo jie pvz serga, kencia irgi nieko nekeistumet?
nesnekama apie hobiu pasirinkimus, pvz jums patinka zaisti krepsini, o va vyrui nepatinka, kad zaidziat ir reikalauja kad nustotumet, cia aisku absurdas ir egoistiskumas.
Jei matytumet, kad skaudinat savo vaikus, ir del jusu gyvenimo budo jie pvz serga, kencia irgi nieko nekeistumet?
nesnekama apie hobiu pasirinkimus, pvz jums patinka zaisti krepsini, o va vyrui nepatinka, kad zaidziat ir reikalauja kad nustotumet, cia aisku absurdas ir egoistiskumas.
Priklausytų nuo to, apie kokius pasirinkimus kalbam. Yra riba, ties kuria aš palinkėčiau gero kelio ir nuoširdžiai pasiūlyčiau sekantį kartą pasirinkti tokią, kurios iš esmės perdarinėti nereikėtų. Mano gyvenimas - ne pageidavimų koncertas. Tam tikrus pokyčius (kurie man atrodytų logiški ir reikalingi) aš tikrai ne prieš daryti. Bet jau iš esmės manęs perdarinėti nereikėtų imtis net mylimam žmogui.
Aš jau kalbėjau, kad tam tikrą laiką vaikams reikia papildomos apsaugos dėl jų pažeidžiamumo ir dėl to, kad jie neturi pasirinkimo kur gimti ir su kuo gyventi. Jei matyčiau, kad kenkiu vaikams, žinoma, kad stengčiausi to nedaryti. Nes MAN tai atrodo būtina. Vis dėlto, kai kurie kenksmingi dalykai yra akivaizdūs, o kai kurie - nuomonių ir einamuoju metu populiarių psichologinių teorijų ar "teisingo gyvenimo būdo ekspertų" išradimai. Neretai tenka priimti sprendimus pagal savo suvokimą, kas kenkia, o kas ne. Tai ir darau. Kasdien.
Kodėl nešnekama? Kas čia paėmė ir susiaurino reikalavimų keistis sąrašą iki alkoholizmo, narkomanijos ir idiotiškos šlamtmaisčio mitybos? Jei prisimintumėm pradžią, tai buvo tiesiog apie vieno žmogaus lūkesčius kito žmogaus atžvilgiu - "pasiimti vyrą ir jį pasikeisti". Nemačiau sąrašo savybių, apie kurių keitimą kalbama. Čia tik kai pradėjau prieštarauti tas sąrašas susiaurėjo iki degradavimo ribos. O jei pasižiūrėtume į visai šalia esančią temą apie vyrą, kurio hobis žvejyba ir medžioklė...? Jei Jūsų vyras susidomėtų medžiokle ir žvejyba ir dėl to kelis vakarus per savaitę praleistų ne namie. Čia jau būtų blogis, kurį reikia keisti? Ar sugebėtumėt tai toleruoti ir priimti?