Musu visazine eilini karta praleido proga patyleti.
Is Aimejos puses labai grazu, kad uztare Cambala, isties, si moteris daro grazius darbus, nepaisant to, ka ir kaip raso SM, tie darbai nenuverteja.
Esu Dievo palaiminta, kad man nerreikia karsinti mamos, bet teko susidurti su zmonemis, kurie karsina tevus, tai isites daug pasiaukojimo reikalaujantis darbas. Reikalaujantis kantrybes ir supratimo ne vieno zmogaus, o visos seimos.
Bet manau, kad ne visi sugeba isijausti i kito asmens kaili. Lygiai taip pat man teko susidurti irr su emigravusiu zmoniu tarpusavo santikius su tevais. Siuo metu, mano mama "globoja" va tokia moteriske, kurios durkra uzsienyje. Moteris ne karta ir ne du kviete mama pas save, bet mama nevaziuoja, randa visokias priezastis kad to nedaryti. Tai kapus reikia tvarkyti, tai kad ten bus liudna draugiu nebus, kad ir dabar ji neturi, tik mano mama, kuri ja rupinasi, neva draugauja. Su kiekvienu metu sveikatta vis blogeja, o moteriske is paskutiniuju "spardosi", norrs dukra, mano mama ikalbineja vaziuoti. Paskutinis topas, motera sugalvojo Nauju isvakarese vaziuti i kapines... Dabar serga. Dukra vel praso kai pasveiks atvaziuoti pas ja, ji vel... Juk nepaimsi moteriskes nesurisi, pas dukra nenugabensi kaip banderoles, nors as nekarta siuliausi ja palydeti, bet kokiu jai patogiu laiku.
Taigi, visos mes turime tevus, visi mes turime didesniu, mazesniu problemu karsinant. Visos mes pasensim, taigi, gal lai si tema buna TABU.