QUOTE(Monteverte @ 2018 12 27, 22:44)
nesutikčiau. Būna žmonės sueina jauni, be patirties, nesimato vienas kito blogybės, po to pabyra vaikai, nesinori jų skriausti, ypač, jei sakykime tėvas vaikams geras ir kenčia moterys. Be to, pačiai išsiskyrusiai su vaikais jau sunkiau naują aukso grynuolį surasti, galima nuo vilko ant meškos užšokti.
Aš sakyčiau, kad tiesiog tas gyvenime tarpsnis, per kurį susiėjo ir yra "kaltas". Kiek pozityvo ar negatyvo tada buvo, kaip planetos "sukrito", kokia tėvų, aplinkos įtaka taip ir gauna. O šiaip juk kiekvienas vertas maksimaliai, jei yra padorus žmogus
nu bet tai ir issirenka toki butent del savo durnumo, tai ir yra tai, kad visi gauna, ko nusipelne, paskui gal paprotingeja arba ne, tik per skausma daznai kai kurie zmones sugeba keistis. Ne visi jauni gi kvaili ir ne , galu gale nereikai nei protu rinktis, sirdis ka pritraukia tai ir yra atitinkantis mus zmogus.
Viskas ka vardini kaip aplinka , itakojusi zmogu, nera atsakinga, visgi tik zmogus pats atsakingas, kaip i viska reaguos, kiek klausys, neklausys tevu, kiek rinksis is sirdies, proto ir t.t. uz kiekviena veiksma yra atskaomybe, ir butent ji ir pareina per busima gyvenima kartu, toliau kaip mokesi kurti santykius, gerinti save ir juos. Teoriskai mes visi verti geriausio, realiai ka susikuriam ta ir turim, ir nuo musu paciu trukumu ir privalumu ir priklauso musu gyvenimas.