kin, linkiu tau viso ko geriausio ir visų įmanomų grožybių. bet būna kartais, kad priimi realybę tokią, kokia yra ir nieko nenutinka.
tarkim, pažinčių portale, nebėgam mes pašvilptos tos kavos, norim pasirašinėti, pasikalbinėti, pasilūkuriuoti. vyrams tas rašinėjimasis yra peilis, jie labai stengiasi, bet kai jau su keliom būna po tris mėnesius prasismailinę prasidailinę ir nieko nepešę, jie išsyk nori realios pažinties.
mano su mv pradžia buvo tokia (bandysiu kuo trumpiau). aš buvau tris mėnesius pažinčių portale. mano tikslas buvo pavaikyti žieminį nuobodulį, su kuo nors paplepėti, gal net susirasti kokį draugiuką bendram laisvalaikiui. nenorėjau niekur kraustytis, nenorėjau priimt pas save, nenorėjau stot prie puodų, nenorėjau bendros buities, naujos giminės. vistik 7 vienišavimo metai jau suformavo tam tikrus įpročius, dienotvarkes ir pan. ir aš gyvenau gana gerai, harmoningai, tik truputį nuobodžiavau
manasis, kaip minėjau, sugyventinės, kuri išėjo iš jo prieš 2-3 mėnesius kokį 6 kartą paklausė, ar tikrai negrįš, pasakė, kad jis nebus vienas, susiras ką nors (rodė tas žinutes), ėmė kuistis po filipinietes, bet pamatęs, kad vynuogės rūgščios
užsiregistravo draugas.lt, kame aš jau buvau praleidusi tris mėnesius nepertraukiamo darbo, taip kaip šiandien šičia
jo anketa be foto buvo, nebaigta dar, sakau, parodyk. atsiuntė. baisus kaip antras pasaulinis karas. sakau jamam. blevyzga, šiaip sau, nes nusibodę buvo su visais ir rimtai ir juokais ir piktai rašinėtis. tada duok skype. nu ok. susijungėm, pasiplepėjom. nori susitikt,- tau tą aną parodysiu, dar šitokių kažko turiu, aprodysiu, sriubos štai išviriau, pavaišinsiu, žodžiu, atlėk. sakau, pasibendraukim taip, kitą savaitgalį pasimatysim. oi, ne 8 dienos, nekvailiok. tai čia gal buvo ketvirtadienio vakaras, dar penktadienį skype, zurzia susitikt. šešt ryte vėl žinutė, sakau, gerai, 10-tą arbatinėj. čia seno vilko triukas. visi vyrai nori susitikti vakare, prie vyno, o ryte, prie arbatos, kiek esu siūliusi, visi atsisakė. galvoju, nu ir tas atšoks, ramybė. nė velnio ne ramybė. susitikom, pasiplepom. kažkaip kalbos apstu, sakau, laisvadienis, oras geras, mažu sulakstom iki palangos. pravaikčiojom dienikę, grįžom, kažkaip ir nesinori jau taip "pa damam". likau pas jį, galvoju, ką jau čia benukentės tas mano moralinis veidas
paryčiais prabudus, jaučiu jo burnos kvapą nekokį. galvoju, bėgsiu
aš tikėjausi, kad tai pas jį pasilankysiu, dėl verslo jis pas mane tai mažiau tikimybės kad dažnai buvotų. bet maniau taip tokį gyvenimą pusinį. o nė velnio, kaip stojau nuo pirmos dienos "čia tavo (buvusios sugyventinės
) lovos pusė, tavo spinta, tavo dviratis, tavo garažas, pusryčiai pusę aštuonių turi būti
oi, koviausi, oi spjaudžiaus kaip geltonas drakonas dėl savo laisvių, savo erdvės, savo gyvenimo. ir dabar nesu pas jį persikėlusi, kasdien grįžtu namo, iš jų einu į darbą, po darbo vėl į savo namelius, po to pas jį važiuoju.
lygiagrečiai pažintyse jis spėjo dar pabrūkštelt vienai kitai per tas tris dieneles, kiek ten pabuvo. viena lyg tikusi, bet atsisakė duoti skype, atseit galva neplauta, o jis nebuvo linkęs rašinėtis, jam reikėjo konkretumo (gi viršininkas buvęs, daugel atrankų į darbus yra rengęs, tai čia tuo pačiu principu viskas turėjo būt operatyviai)
ta šansą prametė, dėl tų plaukų
kita pasakiusi, kad norinti kelionių jo finansuojamų, taip šviesiai tiesiai. koks pasipiktinęs jis buvo, kokia ji išnaudotoja, nors jo gyvenimas tai toks, kad visas savo moteris vežiojos, ir jei liežuvį būt prilaikius už dantų, tai ji važiavus butų, o ne aš, šį sausį į Egiptą šiknos pamirkyt ir apsiėst be saiko visko ten kur daug žvaigždučių
moralas toks, kad vyrai, daugelis turbūt, yra konkretūs, nemėgsta rašliavoti, jiems tai kapinės, kad kartais tenka ir pagal jų taisykles pažaist, jei nori rezultato. Aš nenorėjau rezultato (bendro gyvenimo), bet jis yra ir nelabai jau skundžiuosi tuo pokyčiu, kurio neplanavau. juk dėsnis, kad gera vieta niekada nebūna tuščia, turi griebt, kol kita nepagriebė.
kitas moralas, prieštaraujantis tam visam, ką pasakojau, jei tai tavo žmogus, jis ir bus su tavim bet kokioms aplinkybėms susidėjus, juk be dievo valios nė plaukas nuo galvos nenukrenta, tai kaip sakoma, žmogus planuoja, dievas juokiasi.
ankstesnis mano bandymas prieš kokius tris metus (sėlija pameni, esu aprašiusi apie labai negražų diedą
) susidraugaut, tai tokia meilė buvo, atrodo viskas, čia mano žmogus, nuo pat pirmo susitikimo galėjom jau į zaksą eit, bet mano tas užsidegimas po dviejų savaičių jau prablėso, per 7 savaites išgaravo be pėdsakų.
Tai dabartiniam kai papasakojau, o pradžia tokia audringa buvo, tai buvo tik mįslė, ar išdraugausim 7 savaites, kaip su tuo, ar nepavyks. ta intensija kiekvieną šeštadienį (pažinties dieną) gaudavau po gėlę. taip 7 savaites. neįtikėtina, bet išgyvenom
po to gal pusmetį kas mėnesį, mūsų pažinties mėnesio dieną. po to metinių proga. Ir šiaip daug visokių smagių ir nelabai dalykų per tuos metus nutiko.
Papildyta:
QUOTE(lutuke123 @ 2018 06 19, 16:16)
sako nulakuoti reikia
as tai labai jautri garsam, net radau, kad tai yra kazkoks net sutrikimas, nepamenu tik pavadinimo, mane is kantrybes gali isvesti tam tikri garsai, jauti atrodo net fizini skausma, tai va tokie visokie nagu grauzimai man peilis, o turiu viena toki kolega irgi nieko visai vyrukas , bet kai pradeda nagus graust per susirinkimus, norisi begt greiciau toliau, o ka reikia kenteti, bet namie sunku butu iskesti, jau taip tas mano vyras nuksiraustas anot kai kuriu cia
eik jau,lutuke, nu negraužia jis nagų taip garsiai, kad per trobą aidas eitų, nesigirdi man
tik šiaip, matau, kad graužia, tai paimu tą ranką ir atitraukiu. dar autokanibalu išvadinu, mat skaityt teko, kad savo kūno dalių valgymas,- nagų kramtymas, odelių nusikramtymas ir plaukų valgymas (nesu girdėjus, bet ten rašė), kraujo nučiulpimas įsidūrus yra autokanibalizmas