Ukraina: Kijevas, Lvovas

Vakare viešbutuko virtuvėje susitinkame dar vieną gyventoją. Mes tiek daug vaikštinėjame ir tiek mažai būname viešbutuke kad tai antroji gyventoja kurią susitinkame(pirmasis tai buvo  kažkoks nuplaukęs kanadietis) Šįkart tai labai šauni ukrainietė, dirbanti atvykstamojo turizmo sferoje. Taigi mūsų plepėjimui galo nėra, aptariame viską, labai įdomu ne tik pamatyti šalį bet ir iš vietinių lūpų sužinoti plačiau. Palyginome kainas, algas, ir pensijas. Maisto kainos parduotuvėse nestebuklingai nuo mūsiškių skiriasi, kavinėse pas juos pigiau nei pas mus, algos gerokai žemesnės, o pensijos sakė apie 60eur. Kaip jie sugeba išgyventi aš niekaip nesupratau. Mes pasidalinome įspūdžiais apie Žovkvą(ji šio miestelio nežinojo) o mes sužinojome apie Velykines tradicijas,Iš ankstaus ryto einama į bažnyčią, paskui sėdama pietauti ir tik po pietų, po 13-14 valandos išeinama pramogauti į miestą. 

Išaušo Šv. Velykų rytas, pirmas rytas kai mes niekur neskubame, bet iš įpročio anksti vis vien prabundame. Na kągi dabar mums veikti, iš viešbučio išsiregistravimas 12, galima dar šiek tiek jame pabuvoti, paskui iki nakties jau benamiai   Prisimenu mūsų naujosios viešbučio kaimynės pasakymą, kad vietiniai iš pačio ryto į bažnyčią eina, o po to pietauja o jau po to ir į miestą papramogauti eina. Na tai ir mes tų pačių tradicijų laikysimies. Iš pačio ryto į bažnyčią, na tą kurioje skarelės nereikia, vis artimesnė mūsiškei    Pakeliui nufotografuoju, reklama ir atminimas žuvusiam kariui...

Labai jau dažnai ten jie žegnojasi, (čia aš apie bažnyčią ) 

O štai tokia mūsų šventinė puota- nevalgomi margučiai ir valgomi kiaušiniai   Netgi pashą turime, lyg tikri vietiniai. Užsuka viešbučio mergaitė ir sako: Xristos voschres (Kristus atgimė) o aš ką- žiūriu didelėmis akimis, nežinau ką jai sakyti. Išsiaiškiname kad pas mus taip nesako, bet užtad sužinau kad atsakyti reikia Vo istinu voskres(iš tiesų atgimė). 

Mūsų pietųs ilgai netruko, gal pirmą kart gyvenime nuo Velykinio stalo pakilau pavalgiusi, bet neapsunkusi. 

Išsiregistruojame iš viešbutuko, pasinaudojame paskutine nemokama paslauga-bagažo saugojimu, vis nereiks ieškotis mieste kur palikti. Pasivaikštinėjame po miestą, apie 14 val Liaudies muziejuje po atviru dangumi prasidės šventė, o kaip gi ji be mūsų. Be abejo vyksime, tik dar ankstoka. Todėl su būriais kitų turistų šlifuojame miesto gatves. 

Šventinė mugė

Dabar atrodo pakankamai apetitiškai, bet dar pamenu tą beskonį skonį 

Kam vairuotojo teisių, nebrangiai 

O čia įtariu toji vieta, kurioje išrastas žibalas. Be abejo nieks neplanavo kokio tai žibalo  išradinėti. Degtinė kalta dėl šio puikaus išradimo, lai mane visokie karbauskiai kaltina alkoholio propagavimu, bet bandymas distiliuojant naftą išvaryti degtinėlės davė pasauliui žibalą.    

Prie stotelės laukiame autobuso, važiuosime į šventę muziejuje. Mus užkalbina vienas vyriškis, klausia ar mes ne iš pribaltikos, na taip-prisipažįstame    Pasidžiaugė kad kai tarnavo armijoje buvo lietuvių, latvių, su jais itin gerai sutarė, o vat su aziatais visiškai nebendravo. Malonu kai mūsų tautiečius iš gerosios pusės prisimena. Pasisakėme kad į muziejų važiuoti ruošiamies, tai jis mus nukalbėjo, sako jauni esat, eikit, čia netoli, nėra kur važiuoti, o ir dar kelio remontas, apylanka. Na šitaip jaunuoliais išvadinti mes su entuziazmu einame. Entuziazmas šiek tiek sumažėja kai pamatome kad į kalną visą laik reikia lipti  

Mes jau šiandien buvome bažnyčioje, taigi neužsukame 

Turgus nedirba- šventinė diena

Neturistinis rajonas, turistinės vietos viskas net blizga

Perkame bilietus ir eime

Užsiėmimų pačių įvairiausių, kadangi vaikų mažoka tai net ir musm siūlo sudalyvauti. Bet mes nesijaučiame itin kūribingi 

bažnytėlės viduje

apsaugos daug ir įvarių rūšių 

Duoda mums po balionėlį- paimame. paskui susitinku šią mešką, pasicirkiname abi:pirma viena kitą pagąsdiname, paskui draugiškai apsikabiname ir fotografuojamies. Tai mano pirma nuotrauka su tokio dydžio padaru  Kol mes cirkinamies susirenka ir šiek tiek jaunimo. Merginos fotografuojasi irgi, po manęs jos labiau vaikai 

Štai taip statomi seni-nauji namai 

Mini zoo

Mes jau išeidinėjame iš šventės, o mūsų naujoji draugė su grupe austrų dar tik atvyksta. Jos grupės amžiaus vidurkis kažkur apie 70 metelių, o gal ir dar daugiau. 

Paskutinę dieną pagaliau teko paragauti išgirtųjų ukrainietiškų barščių. Šventėje buvo galimybė nusipirkti paragauti tikro tradicinio maisto. Pirmą kartą gyvenime sriubą iš vienkartinės stiklinytės valgiau  . Kiekvienoje šalyje į kurią nuvykstu yra vienas "būtinai turiu paragauti"- vietinių gamintojų ledai. Ledai toks dalykas, kurį vietoje turi ragauti, jau lauktuvių nieks tikrai neatveš.  Jau paskutinė diena, o aš dar jų neparagavau, reikia  Oras nelabai dėkingas ledams, renkamies kuo mažesnes porcijas   Nepamenu kokios firmos, bet skanūs, tikri, ne iš vandens ir miltelių, o tikras produktas, kaip ir vietinė duona, mes jau taip pripratinti prie visokių itin "pagerintų" duonų, kuriose cukraus daugiau nei pyrage.. O ten net duona su saulėgrąžomis yra tikro, neprisaldinto skonio na ir tų saulėgąžų irgi tik truputis-pagrindas duona. 

 Mes žmonės atsargūs, apie pietus jau atsirandame artimiausią autobusų stotelę iš kurios važiuoja autobusas iki oro uosto. Stotelė jau su modernumo užuomazgomis

Tik problema tame, kad jame parašyta-Informacijos nėra   Teisybės dėlei turiu pasakyti kad nėra tik mašrutkų grafiko, troleibusų grafikas nors ir senas, bet vis tik yra

Ne tik kad stotelę atsirandam, bet dar ir patį autobusą užmatome- tikrai važiuoja nr 48. Na jie tai maršrutkomis juos vadina, bet ne tame esmė, svarbu kad tikrai važiuoja. 

Atsidedame 8 UAH maršrutkos bilietėliams ir einame investuoti paskutiniųjų grynųjų  Į paskutines investicijas taip įsijautėme, kad atsiskaitinėti teko kortele- grynųjų neužteko   

Na griekas būtų rūkoriams cigarečių neatvežti- vežame, kai cigaretės pigiau nei šokoladukas

Pietums irgi nebeužtenka mūsų turimų grynųjų- vėl kortele atsiskaitome  Ir vėl toji pati problema- kur čia tuos pinigėlius paskutinius investuoti. Vyras siūlo- magnetukams, tų magnetukų jau dabar turime keliolika   Geriau jau už paskutinius sveriamos kavos nupirkime, už 71UAH. Pardavėjas atsveria už 72UAH, sakau nuimkit, daugiau pinigų neturiu, čia atėjome atsikratyti paskutiniaisiais. Jis juokiasi, sako- O kaip iš miesto išvyksit? Prisipažįstu kad dar turime 8 grivinas, bet jos šventos- neliečiamos, autobusui. Aišku mums kavos nieks nenuima, vadinasi pralobstame dar ir kavos sąskaita

Žioplinėjame po centrą, tokių žioplinėtojų pilnas miestas, daug turistų. 

Šventė švente, bet apie vykstantį karą kasdien primena miesto centre 

Mūsų skrydis tik 00,10, bet mes jau prieš 20val autobusų stotelėje laukiame savo 48 maršrutkos, laukiame 5minutes, 10, 15, 20, 25minutes. Nieko, o dieną tikrai matėme kad važiuoja. Ateina porelė su kuprinėmis, paklausia žmonių ar iš čia važiuoja maršrutka į oro uostą- vietiniai atsako kad ne   Nieko nesuprantu, mes juk savo akimis matėme   Kažkaip staigia susiorganizuojame eiti iki kitos stotelės, iš ten jie praeitą kartą važiavo, tai sakė tikrai važiuoja, na einame ir mes. Pakeliui išsiaiškiname kad mes grįžtame į Vilnių, o jie į Vilnių išvyksta, taigi mūsų naujieji bendrakeliaiviai Maksas ir Ilona iš Ivano Frankivsko  Naujoji stotelė, jau visai solidžiai atrodo, na nuotrauka labai nekokybiška, atleiskit 

Naujieji mūsų bendrakeliaiviai  užtikrintai sako: Stojam čia( iš tos vietos ir padaryta nuotrauka), čia stoja mums reikalinga maršrutka. Laukiame, šįkart jau smagiau, per visą viešnagę Ukrainoje mes tik matėme, bet sužinojome tik kelios valandos iki skrydžio. Pasitiksliname ar tiesa kad Ukrainoje pensininkai gauna 60eurų pensijas. Maksas atsako- Jus apgavo, mažiau- 50 eur.  Bet tuojau pat ir duoda paaiškinimą kodėl jam negaila tų pensininkų- ogi patys ir kalti, metai iš metų tą pačia valdžią rinko(ir tik paskutinioji valdžia jau kitos pakraipos), tai ir dabar gyvena taip kaip nusipelnė. Sako didžiausios plepės moterys- nė velnio pas mus vyriokai plepa neužsičiaupdami, apie namų šildymą, kad daugumoje namų įrengtas tik dujinis šildymas, o dabar pabrangus dujoms tenka įsirenginėti ir kietojo kuro katilus, apie kainas maisto, kuro, energijos, transporto ir tt..

Dar sužinome kad vietiniai taksistai ima ir eurais, čia ne Baltarusija, tik duok. Apie taksi kalba užėjo kai jau virš valandos laukiame maršrutkos, o jos kaip nėra, taip nėra. Na ne grynai vien tik stovėjome ir plepėjome, dar ir kitų maršrutkų vairuotojų bandė klausti: ar yra- bus- ar yra likęs ant reiso nors viena 48 maršrutka? Populiariausi atsakymai- nežinau, bet labiausiai patikęs buvo toks - "Ko jūs norit, juk šventės!!!"   Jau kaip ir Uberį pradėjo svarstyti kviestis, bet aš lepteliu, kad dar troleibusai iki oro uosto važiuoja, ir tikrai žinau kad nuo Ivano Franko universiteto stotelės, tik kur toji stotelė, aš nelabai žinau   Nujaučiu kad netoli, bet kur tiksliai prietemoje nebesiorentuoju   Na ką, įsijungiame navigaciją ir einame iki tos stotelės. O ten... nieko gero nežadanti žmonių minia  Bet.. po kelių minučių atvažiuoja mūsiškis troleibusas. Beje čia mes sutaupome, bilietukas kainuoja viso labo po 2 UAH, (7 euro centai) O mūsų bendrakeliaiviams išviso nemokamai, pasirodo daugiavaikės šeimos, turinčios registraciją Ukrainome miesto transportu važiuoja nemokamai. Net kai vaikai sulaukia pilnametystės, bet mokosi, studijuoja tol jie skaitosi vaikais ir visos priveilegijos šeimai išlieka. O pas mus...

Liekame paskutiniai keliaiviai, vairuotojas kažko garsiai paklausia, Maksas nueina, pasikalba. Pasirodo paklausia kur mes vykstame ir toliau važiuojame ekspresu, nestoja jokioje stotelėje   Išleidžia priešais pat terminalo duris, lyg kokius vipus.

Stotelėse pralaukę, pravikščioję apie 2 valandas į oro uostą nė kiek nepavėliuojame. Žmonių nieko, greitai prisiregistruojame, o jau prie patikros tai anei vieno žmogelio, dar taip nėra buvę. Mes net pasiruošti nespėjome, mano kosmetinė pas vyrą kuprinėje, kažkur ties viduriu , Ilonos irgi kosmetinė pas jos vyrą, tik pačiame dugne  Mes iš karto prisipažįstame kad mūsų vyrai kosmetiką kuprinėse vežasi, ir jos giliai įkištos  Peršvies, tuomet žiūrės, ar reikia traukti. Neprireikė, bet prie maniškio kuprinės prisikabino- rodykit kokį metalinį strypą vežaties  Viešpatie tu brangus, jokių strypų nesivežame  Ir staiga prisimename kad pirkome spalvotą dulkių šluotelę, besijuokdami parodome.

Duty Free mus ištinka šokas matyti toką degtinės kainą eurais, net nufotogtafavau. Čia 1litro kaina

Kampelis vaikams ir rūkoriams(ten kur du vyriokai prie atidarytų durų rūko   ) netoli vienas kito. 

Mūsų skrydis paskutinis tą vakarą, oi tiksliau pats pirmasis, nes jau po 12 valandos

Laipinimas prasideda gan anksti, nieks neskubina, lėktuve žmogeliai prie bagažo krapštosi ilgiausiai. 

Kai per saugos pranešimus lėktuve moko kaip naudotis tam tikromis priemonėmis, man karts nuo karto rūpėdavo ar tikrai viskas yra ten kur sako, patikrinti normaliomis sąlygomis, kad ekstra atveju staigiai atrasti. Taigi galiu užtikrintai pasakyti- po sėdynėmis tikrai yra gelbėjimosi liemenės. Vieną tokią iš netyčių iš po priešais esančios sėdynės išspardžiau  Prieš mane buvo mokamos vietos su padidinta erdve kojoms, aišku taupuoliai šių vietų nepirko, taigi aš drąsiai savąsias iki tų vietų ištiesiau, nemokamai prasisukau, o tai vandens dalybas pražioplinau, labai jau greituoju būdu prasisuko, vis šiokia tokia kompensacija   Ir užtat dabar žinau kad tikrai yra tos liemenės ir dar geltonos spalvos.

Skrydis apie 1 val truko,Vilniaus oro uoste savo naujųjų draugų irgi apie 1val laukėme. Ne ne dėl to kad baisingai susidraugavome ir neatsisveikinę nenorėjome išsiskirti, o iš savanaudiškų paskatų   Nusirėžėme 3 Nemirof butelaičius(1L) o žmogus gali tik 2, taigi Ilonai vieną pernešti padavėme. O jų biometrinių pasu pirštų antspaudai nesutapo su realiais, tai kamavo kol atitiko 

Kelionė su visomis išlaidomis( kuras iki Vilniaus, bilietai, ekskursijos, maistas, viešbutis, draudimai, lauktuvės, kvepalai, pirkiniai) 2 asmenims kainavo 320eur. Nei taškėmies, nei taupėme tiesiog taip gavosi  ​.  

Pabaiga