Ukraina: Kijevas, Lvovas

Ekskursija autobusu po Lvovą

Ekskursiją pradedame nuo ..."Lychakiv Cemetery"  kapinių. Aš beveik kiekvienoje lankomoje šalyje jei pakeliui pasitaiko visada užsuku į kapines. kartais kapinės labiau skiriasi nei namai, bažnyčios ar gamta. Bet šios kapinės yra išskirtinės, jose palaidoti daugiausia kažkuo itin nusipelnę, įžymūs žmonės. Ir dar skiriasi tuom, kad pirmą kart gyvenime mokėjau įėjimo mokestį į kapines( nedaug, gal apie eurą).

Pirmiausia aplankome šiame kare žuvusių Ukrainos karių kapavietes, prie daugelio kapų stojame, mums gidas pasakoja daug, bet... ukrainietiškai. Kalba pakankamai greitai, suprasti gan sunku. Vienas diedukas tai vertėją turi, gaila kad ne į rusų kalbą verčia     Ekskursijos pradžioje nesupratau nieko- pabaigoje jau pradėjau suprasti, o gal labiau atspėti, tik man kaip blondinei pageidautina lėtai sakyti. 

O su šiuo paminklu gavosi anekdotinė situacija. Žmogus itin sirgo ir jam gyvam esant užsakė paminklą ir pastatė, o žmogaus atkaklaus būta ogi ėmė ir pasveiko. O jau kaip supyko pamatęs paminklą, taigi dastatė baldakimą ir pasakė kad čia jis miega, o ne miręs   Dar ilgai žmogelis vaikščiojo nuplauti ir susitvarkyti  savo paminklo. (nepažadu kad visą teisybę pasakiau, nes aš tik manau kad taip gidas sakė,  ) 

 Būtų įdmi ekskursinė dalis, bet... per mažai supranti. Jei savarankiškai į kapines šias vyktum gal ir nieko nesužinotum, bet ramiai pavaikštinėti ten kur nori, pasirgožėti galėtum. 

Antrasis taškas  Vysokyi Zamok. Mes ten jau ryte buvome. taigi aš nuspręndžiau aukštyn nebelipti, mano batai jau ir taip neblogai ten akmenimis slydo, o po lietaus tai ir nučiuožti galėjau. Vyras tai nuspręndė vis tik lipti.

O aš nuspręndžiau verčiau šiltos arbatos apačioje esančioje kavinėje atsigersiu. Užsisakau arbatos, man atneša jos gražiai patiekia, apsižvalgau lauke staliukai su staltiesėmis. Ir staiga aš pagalvoju- o kiek gi aš pinigų turiu   Apie 100 grivinų, suma atrodo solidi kol neperskaičiavau eurais, nė 4 eurų neturiu    namuose su tokiais pinigais nė iš namų kojos nekeliu, nes užsukus į parduotuvę pieno, duonos ir batono gali it neužtekti. O čia aš į kavinę drąsiai einu. Na turiu aš dar banko kortelę, bet kad ne visur jomis galima atsiskaityti, pavyzdžiui mūsų viešbutyje- negalima buvo. Mėgaujuosi ramybe ir nesuku dėl to labai galvos, na kaip bus taip. 15 grivinų arbata kaiuoja, duodu visas 16   ir tik vėliau suskaičiuoju kad 15 grivinų yra apie 53 euro centus, , o viena, kurią palikau kaip arbatpinigius 3,5 euro centai. o jetau kaip gėda   įpratusi kad 1 pinigas turi vertę ir už arbatos puodelį yra normalu palikti, tai autopilotu tiek ir palikau...

Va šioje kavinėje aš itin "dosniais" arbatpinigiais pasišvaisčiau 

​

Trečiasis objektas  St. George's Cathedral.

Užsukame į vidų, grožiuosi ir staiga visu garsu mano ukrainietišksasis telefonas čirkšti pradeda, o aparatas senai naudotas, nebepamenu kur garsas nuimti   Šį mano numerį žino tik taksi ir ekskursijų agentūra. Taksistas tikrai neskambins, taigi greičiausiai agentūra dėl rytdienos ekskursijos. Taigi bėgu pro duris atsiliepti, iš to skubėjimo ne į pro tas duris išbėgu   . ten į antrą aukštą laiptai. Atsiliepiu, o ragelyje lyg upelio čiurlenimas nenutrūkstanti ukrainietiška greitakalbė sklinda. tik vieną žodį iš viso to supratau tai vodafone. Paprašau kalbėti rusiškai, nes nesuprantu ir tokį toną išgirstu, bet jau lėčiau- Jūs ką Ukrainoje gyvenate ir ukrainietiškai nesuprantate!!! Bandau pasiteisinti kad tik antra diena aš toje Ukrainoje koją įkėliau  Pasiūlo angliškai bendrauti, o aš pamaniau kad nieko iš jų man nereikia, tik gaištu savo brangų ekskursijos laika, padėkoju ir atsisveikinu.

Jei kas paklaustų koks mano miesto kvapas, aš nė klausimo nesuprasčiau, bet jei kas paklaustų koks Lvovo kvapas aš užtikrintai atsakyčiau- kavos. Kava kvepia iš kavinukių, kava kvepia iš praeivių rankose garuojančių kavos popierinių stiklinaičių, kava kvepia iš praeivių maišelių, kavos kvapas mus visą kelią lydi, iki pat viešbutuko, kava kvepia visas mūsų kambarys. Na kur tau kavos aromatas nelydės jei kaip ir dauguma turistų jos užsipirkom ir mes  .

 Bet Lvovo kava išskirtinė, jei visame pasaulyje ji yra auginama, ten kur gausu lietaus, nebūna šalnų kur vidutinė oro temperatūra 19-24laipsniai šilumos, tai Lvove kava yra kasama. Vo teip. Netgi ekskursiją į Lvovo kavos kasyką gali nusipirkti, o gali ir pats nemokamai apsilankyti, tik jau tuomet visų kavakasybos paslapčių gali ir nesužinoti. Be abejo ukrainiečių kalba ekskursijos, taigi prasmės mažai, pasakos nesuprasiu, taigi patys savarankiškai apžiūrėjome. 

Čia įėjimas

pirmoje ir antroje salėse parduotuvė ir skrudinama kava.

O trečioje salėje yra kavinukė, itin lankytinas nemokamas objektas-WC ir pro čia preinama į kavos kasyklą ir lauko-nelauko kavinę

O čia įėjimas į kavos kasyklą. Įeinant duoda šalmą su lempute. Kas toliau nepasakosiu- nuvykit patys ir pamatysit 

Tam tikrą valandą būna akcija kavai, tuomet lauke ją parduoda. Kartą ir mes tuo metu pataikėme, be abejo nusipirkome, juk stebuklingas žodelis- AKCIJA 

O va taip dar ir maišelį užsiūna, negalėjau nenufotografuoti 

Kelionės prieskoniai. Laukiu jų, nes vieni sako, kad ten žmonės labai mandagūs ir paslaugūs, kiti - kad nemandagūs ir nepaslaugūs.

Telefono kortos pirkti turbūt neverta, jei internetas lievas. Taksi iškvies šeimininkas, kuriam paSMS-insiu, kai nusileisiu.

O kaip valiutos keityklos mieste? Eini į kokį banką ar kantor'ą ar kaip?

Laukiu tęsinio.

Žmonės kaip žmonės, visokių yra. Šiuo metu vyksta karas, patriotiškumas didžiulis, natūralu kad nenori priešiškos valstybės kalba kalbėti. Bet turizmo sektoriuje reikėtų kalbėti, jei jau atvyksta turistai iš Rusijos, tai taip jiems smegenis praplauti (jų gimtąja kalba, kad garantuotai suprastų) ir nepaleisti  kol nors jau pradėtų abejoti ar viskas ką sako jų šalies politikai, žiniasklaida yra tiesa. 

Verta pirkti kortelę, tik truputį brangesnę, ne 25grivinų. Iš pradžių internetas neblogas buvo, paskui tik apribojo. Na tokio gero kaip pas mus nelabai kur ir gausim, mes esam ant šito tai jau išlepę   Kitą kart kai keliausiu svečios šalies kortą dėsiuosi į naujasnį telefoną, o į senuką lietuvišką. Ne viską mano senukas atidaro, lėtesnis. 

Man tai apsimokėjo pirkti kortą. Aš žmogus mėgstantis analizuoti, skaičiuoti apskaičiavau kad viena minutė iš mano tel operatoriaus "Bite" kainuoja 2,0277euro, atsiliepimas 1,2795euro, sms 0,2459euro. Na tikri plėšikai "BItė", kiti operatoriai lupa mažiau. Seniai būčiau jau pakeitusi į kitą operatorių, bet kad itin gerą planą turiu. Na kol mažiau keliauju, o daugiau Lietuvoje naudojuosi, tai ir nekeičiu  O ukrainietiška kortelė nė euro nekainavo. Naudojausi internetu, kviečiausi taksi, atsiliepiau į skambutį kai pasikeitė taksi mašinos modelis, į ukrainietišką tel nr ekskursijų biuro darbuotojai užsirašė jei kas atsitiktų žadėjo perskambinti, o ir taksistas nemanau kad būtų skambinęs į mūsišką. 

Mes keitėmies valiutų keityklose, nėjome į bankus. Yra tų keityklų, ne problema.

Po tokių "puikių" pietų vyras kategoriškai pasipriešino kavinėms, sako apsiperkame tai nors žinosim ką valgome. Kaip tik netoliese yra turgus- užsukame. Tikėjausi mažesnių kainų. Pats pigiausias sūris 100 grivinų, agurkai, pomidorai panašiai kaip pas mus, dešra rūkyta, virš 5 eur. Radome ir šaldytų varienikų, va čia tai tikrai pigu- kilogramas apie 1eur. O pasirinkimas didelis: ir su bulvėmis, ir su kopūstais, su mėsa, su grybais, vištiena, išviso gal virš 10 rūšių. Bet kai pirkti nežinome kokių, pardavėja rekomenduoja pabandyti su kepenėlėmis ir plaučiais, bet maniškis net su kopūstais nepasirašė o čia šitokia egzotika   Su vištiena tokių mažyliukų, 20 centų monetos dydžio varienikiukų puskilogramį nurėžėme ir už tai apie pusė euro tesumokėjom  Bet paskui kol aš juos po vieną į verdantį vandenį sumečiau 

Po vakarienės einame pasivaikščioti, "Roshen" firminė parduotuvė, tai antra vieta kur mes Ukrainos ekonomiką dar ne kartą kėlėme   Mano vyrui naujiena buvo, kad Ukrainos prezidentas turi savo saldainių verslą(na gal oficialiai dabar kam nors perrašė, bet esmės tai nekeičia) "Roshen"  -Poroshenko pavardės pirmas ir paskutines raides nubraukus  modernus firmos pavadinimas gavosi. Pasifotografuojame su "Roshen" meškučiais, na ir vienus meškius nufotografuojame, kad visiems parodyti galėčiau 

Kiek daug padedate apsispręsti dėl Lvovo. Ačiū.

Dėl Kavos kasyklų, jei eini savarankiškai, galima pamatyti, kaip gaminama ta deganti kava? Ar čia tik ekskursijos privalumas?

Ir kaip skonis pirktos kavos? Internete visokių atsiliepimų teko matyti. Gal kokią skania kombinaciją išduosite?
O tos akcijos kokiomis valandomis būna?

Bandau biudžetą dėlioti. Dienai vienam suaugusiam 300 UAH pramisti užteks? Įeitų viskas: ir pirkiniai supermarketuose, ir pietūs bei užkandžiai kavinėse.

Nėra už ką. 

O jūs pirma į kavos kasyklą savarankiškai užsukit, matosi žinot ką per ekskursiją parodo-papasakoja, apsižiūrėkit ir jei bus maža, kažko nepamatysit imkit ekskursiją. Jos kaina 70 grivinų žmogui.

Radot ko paklausti apie kavos skonį, aš jos išviso negeriu  Bet kas gėrė sako kad skonis geras, netgi labai. O jūs kavinėje išbandykit, pasakykit kokią labiausiai mėgstat, ką rekomenduotų, o paskui užsisakykit  vienos, kitos ir taip išsirinksit. 

Radau nuotrauką, atrodo kad  nuo 17 val akcija (vienai rūšiai)

dabar bandau sudėlioti, mes pataikėme po miesto ekskursijos po Lvovą, kuri vyko nuo 14val ir trukmė 3val. Tai va, tikrai nuo 17val. Bet tik vieną kart taip pataikėm, matyt ilgai nesitęsia, gal kokią valandą,specialiai nederinom laiko, bet kasdien po centrą po kelis kartus praeidavome, daugiau nematėme.

Biudžetas čia labai skirtingas dalykas, ir pas mus vienas sugeba šeimą pamaitinti per dieną už 5 eurus, o kitam ir 40 žmogui nepakanka. Išviso kelionei mes išleidome 315eurų, čia su viskuo nuo nuvykimo į oro uostą, skrydžio bilietų, apgyvendinimo, ekskursijų, draudimo, maisto, lauktuvių iki magnetukų. Bet mes nesam valgūs, nors pažiūrėjus į mane to nepasakytum   Mūsų užkandis dažniausiai būdavo bananas, nusipirkom pokelį makaronų tai per 3 ar tai 4 kartus jį išviriau, na aišku dar dešros, agurko kokio, ne vien makaronais maitinomies   Kelis kartus ir mieste valgėme, bet tokiose ekonominėse vietose. Mano vyrui kelionėse maistas išviso paskutinėje vietoje, jam geriausia, patikimiausia su savimi turėti kokį sumuštinį, kad tik nereiktų ieškoti kur valgyti. O jei jau valgyti tai tokioje vietoje kaip valgykla, kur matosi koks maistas, kiek jo įdeda. O kur iš meniu reikia rinktis tai vengia kaip velnias kryžiaus- jam reikia matyti, realiai, o ne nuotraukoje ką užsisako. Tokia pat ir dukra, pasakau kas yra valgyti, bet ji būtinai per puodus pereina, pasižiūri ir tik tada nusprędžia ko nori. Kas jai labiausiai apetitiškiausiai tuo metu atrodo 

Jei su mano vyru važiuotum tai tų 300 UAH gal ir visos kelionės metu paramisti užtektų   Kai mano vyriokas su savo tėvu į  keliones važiuoja būna taip: Pusryčiam kava 3viename ir sumuštinis, Pietūs-  kaip ir laikas valgyt, pažiūri į laikrodį- iš tiesų laikas, tik jau nebe pietus, o vakarienę  tai vakarienei badasiubė (na tos užpilamos sriubytės) ir dešra su duona, na dar koks agurkas. Po savaitės tokių kelionių grįžta gražūs, laimingi, pilni įspūdžių, gausybe nuotraukų, kalnu magnetukų ir... figūros kaip manekenų