Įkraunama...
Įkraunama...

Onkologinės ligos

Labas.Turiu labai daug ką pasakyti, bet sunku pradėti. Aš ką tik išbridau iš to brudo(paskutinė chemija buvo 10.13 dieną).Pradedu atsigauti. Niekad nelaikiau savęs stipria, bet ištvėriau ir chemoterapiją, ir operaciją, ir spinduliavimą. Pas gydytoją nuėjau visiškai atsitiktinai-rado guzelį krūtyje,kitą dieną onkologiniame pasakė,kad man vėžys-3 stadija.Tris dienas raudojau kaip nuplakta.Ne dėl to, kad bijojau mirti, bet dėl to, kad mano sūneliui tada dar nebuvo nė trijų metukų.Ir dar dėl to, kad kaip tik tuo metu mes su vyru planavom pradėti dar vieną kūdikį. Vietoj to, kad nešiočiau po širdim gyvybę, man sudarkė krūtį...Tie,kurie dabar perskaitysite mano žinutę, būsite vieninteliai, kam aš atskleisiu paslaptį-aš dar nepraradau vilties, aš vis dar svajoju pagimdyti vaikelį...Pirmiausia,žinoma, turiu įsitikinti,kad visiškai pasveikau.Ką tik padariau viską, ką liepė gydytojai(kas legalu),o dabar pradėsiu daryti viską, kas nelegalu.Tiesa, viso gydymo metu gėriau kordicepsą(gal dėl to jaučaiusi puikiai?).Paskiui gersiu ,,musmirę".Na, ir, žinoma, visaip kitaip stiprinsiu imunitetą.O gal mano imunitetas yra mano artimieji? Esu giliai įsitikinusi, kad man buvo daug lengviau negu mano vyrui(nuostabiausiam žmogui pasaulyje),negu mano mamai,mano broliams,mano draugams,pagaliau mano mokiniams.Dabar, ačiū Dievui, aš einu įdarbą ir vėl jaučiuosi žmogus.(Tik dabar trumpos rudens atostogos).Gyvenimas gražus...
Atsakyti
thumbup.gif šaunu , kad nepasiduodi pesimizmui ir jei tikėsi - taip ir bus , nes tikėjimas visu pirma biggrin.gif smagu , kad turi šalia savęs žmogų , kuris supranta visą situaciją clap_1.gif ir tikiu , kad pergyvena daugiau , nes mano vyras net pražilo kai aš sirgau - mums pasiseke wub.gif
Laikykis taip ir toliau , rūpinkis savimi ir daug daug biggrin.gif biggrin.gif biggrin.gif
Gyvenimas išties gražus pasidaro , kai pajunti jo skonį... heart.gif ir gauni dar vieną šansą pradėt viską nuo pradžių .
Atsakyti
Arvira, as sutinku, kad artimieji pergyvena turbut daugiau. Ju gretose buvau ir as. Ir, atrodo, viskas gerai, reiketu tik dziaugtis gyvenimu, bet niekaip neismokstu gyventi sia diena. Cia ir dabar. Kaip issivaduoti is tu prisiminimu ir baimes del ateities. Sunku gyventi, kai nera saugumo jausmo. Bet, niekas gi nera saugus del savo ateities. Jau ir pykstu ant saves, nes greit sis dvasios skausmas peraugs i somatinius susirgimus. Matyt, be psichologo pagalbos neissiversiu. Atsiprasau, kad taip liudnai rasau. Jus stipresnes uz mane.
Labai prasau, Nijoleda, parasyk, kas tas kordicepsas.
Atsakyti
Jurda skaityk cia " Kordicepsas " wink.gif

http://www.holistine...php?id=25&cat=k
Atsakyti
Ačiū, Arvira, už informaciją apie kordicepsą. Ne viską ir aš apie jį žinau.Vis dėlto noriu pasidalyti patirtim, kas, mano manymu, yra geriausi vaistai, gariausias gydytojas.Ogi pats žmogus, jo tikėjimas, optimizmas.Kai susirgau, lyg tyčia į rankas pakliuvo knyga ,,Pasąmonės galia"(tik neprisimenu autoriaus,nes knygą paskolinau).Ten aiškiai pasakyta, kad mintys yra materija.Kaip mąstom apie gyvenimą, toks jis ir yra.Gražių visoms minčių!
Atsakyti
O kur galima isigyti siu preparatu ir kokia ju kaina, nors nieko nera brangiau uz sveikata
Atsakyti
Mano mama mirė nuo krūties vėžio prieš 8 metus. Liga tiesiog suedė ją per 4 mėn, Gydytojai po konsiliumo sutarė net nedaryti jokių operacijų ar chemoterapijos. Tas ruduo buvo tiesiog siaubingas mūsų šeimai, tuo pačiu metu susirgo sarkoma ir mano brolis. Bet ji greitai išoperavo, jis praėjo kelis chemoterapijos kursus. Išrašant gydytojas davė tik 5 metus. Nežinau ar įvyko koks stebuklas, bet jau po 2 metų kraujuje nebuvo nieko rasta (tiesa pasakius nežinau ko ten ieško), bet brolis gyvas ir jaučiasi labai gerai.
O mamos nebėra... Ir ji savo paskutines jėgas atidavė slaugydama brolį ligoninėje.
Žinoma, bandė visus netradicinius metodus. Prisimenu ir tas dienas su siaubu, bet jei tai yra paskutinė žmogaus viltis. Kopūstų ir medaus lapai, šlapimo virimas, molis baltas, molis raudonas, valomosios klizmos, palangėse augantys žalieji kviečiu daigai, badavimai, begalė knygų, literatūros šiuo klausimų. Viso būto, visos šeimos gyvenimas susidėjo iš kovos su vėžiu. O vėliau metastazės perėjo į stuburą ir mama jau nebegalėjo atsistoti, prasidėjo skausmai. Pati leidau jai gydytojos išrašytas narkotines medžiagas.
Ir kaip gavau tiesiog siūntimą pasitikrinti ir išgirdau iš mamologo: "Jus esate rizikos grupėje, turime matytis bent kartą per metus", iš tikrųjų vos nenualpau, nes jau žinojau kaip TAI buna. Dabar vos koks skausmelis krūtyje, užeina siaubingos mintis..

Stiprybės jums, visoms mamoms ir tiesiog moterims, kurioms tenka gyventi su šia baisia liga. Nepasiduokite ir nepraraskite vilties. heart.gif
Atsakyti
QUOTE (Nijoleda @ 2004 10 23, 23:36)
Na, ir, žinoma, visaip kitaip stiprinsiu imunitetą.O gal mano imunitetas yra mano artimieji? Esu giliai įsitikinusi, kad man buvo daug lengviau negu mano vyrui(nuostabiausiam žmogui pasaulyje),negu mano mamai,mano broliams,mano draugams,pagaliau mano mokiniams.Dabar, ačiū Dievui, aš einu įdarbą ir vėl jaučiuosi žmogus.(Tik dabar trumpos rudens atostogos).Gyvenimas gražus...

Iš tiesų - gyvenimas gražus, kai jis po tokių stiprių išgyvenimų nušvinta visai kitomis spalvomis. rolleyes.gif O tos spalvos pačiais subtiliausiais atšvaitais atsikartoja mumyse - MEILE, Kilnumu, Tyrumu. Daug daug skaisčių šviesių minčių jums visoms. heart.gif heart.gif heart.gif smile.gif Ir didžiulės Stiprybės. Ir begalinės Kantrybės, beieškant atspirties taškų.
Atsakyti
QUOTE (jurda @ 2004 10 24, 15:36)
O kur galima isigyti siu preparatu ir kokia ju kaina, nors nieko nera brangiau uz sveikata

Paskaityk sia tema , rasi apie tai http://www.supermama...24
Atsakyti
Jau rasiau temoje "kai suserga artimas", bet pasikartosiu: praejo mano mama ir operacija ir spindulius ir chemija. Spalio 20 atvaziavo tikrintis echoskopu, rentgenu. Rado viena itartina limfmazgi, kuri reikia stebeti. Chemoterapeute sako, kad greiciausiai viskas bus gerai, ir po menesio vel pasitikrinus echoskopu, nieko blogo nematys, bet... jei ir po menesio tas limfmazgis bus "itartinas", gresia raudona chemija sad.gif
Kai pagalvoju, net nupurto. Kiek gi mano mamyte gali kenteti? Uz ka taip? Negaliu, zliumbiu kaip pagalvoju, o jeigu... Dabar visas menesi teks "patrintis" del busimo patikrinimo rezultatu. Gerai, kad mamyte jauciasi gerai, pilna optimizmo ir pan. Svarbiausia yra jos savijauta ir teigiamos mintys.
Atsakyti
Šį pranešimą redagavo miau: 25 spalio 2004 - 10:34
mad.gif o man per chemoterapija tik raudonus ir leido doh.gif ilga laika pamacius raudona spalva - vemdavau...ir visai nejuokinga , nes nemegstu raudonos spalvos ir is savo garderobo pasalinui rubus su sia spalva - tiesiog nenoriu ir pagalvot jei vel tektu kartot kursa...ne...ne...ne...tokias mintis lauk biggrin.gif
Miau , bet tikek ir lauk geresniu rezultatu , nenukabink nosies anksciau laiko wink.gif
Atsakyti
Mano mamai isoperavo kruties vezi ir mioma per vienerius metus.Tai buvo pries 17 metu.Praejo kelis chemioterapijos kursus,svitinima.Istvere,ne vienas plaukas jai nenukrito.Dabar nuo vasaros pradejo koseti,sausu kosuliu.Lakstem po gydytojus ,nieko nerado,sako praeis ir tiek.Susiradom galu gale per pazistamus tokia gydytoja,kuri nusiunte i onkologini.Tai va, itaria metastazes plauciuose.Laukiam atsakymu,ziuresim,kas bus sad.gif
Atsakyti