mano mamai irgi buvo 2-3 stadija, ir ji kuo pukiausiai issikapste jei atimsi is tokio ligonio VILTI, tai kogero yra baisiausia, ka gali padaryti vat taip mums buvo su mama-lydziu as ja i operacine, tai lemtingai operacijai, o prie duru sesele (ar slaugute, supaisysi ten jas) sako mamai - tu daiktus tai atiduok dukrai, chalata ir tapkes, nes va atvedi, nusibaigia tokie, ir lieka kruvos skuduru...
isivaizduojat? taip pasake zmogui PRIES OPERACIJA. cia buvo Kauno onkologijos ligonine.
Nesamone, kad suzinoje artimieji ims tik gaileti ir verkti, taip atrodo to nepatyrusiems.. Taip buna pirminis sokas, bet suzinojus tikra diagnoze tiek ligoniui tiek artimiesiems lengviau ieskoti iseities, pvz. ememe ieskoti ivairiu budu kaip nugaleti sia liga, dometis ka galima valgyt ka ne sergant veziu (miltiniu, krakmolingu negalima), kokie vitaminai tinka o kokie ne (pvz. B grupes netinka, gliukozes negalima) - gydytojai visiskai nieko nepasako, sulasina chemija ir viskas, toliau kapstykis pats. Mamai IV stadija ir mes tikim kad dar galima viska sustabdyt, nors daugelis gydytoju jau mums aiskina kad vezys issisejes visur (galu gale viso kuno tomografijos nedare, tai ka jie zino kur ir ko siuo momentu yra). Pvz. pavasari dare plauciu tomografija, mate kad visur balti taskiukai, nusprende - plauciuose jau metastazes. Mama homeopatinej nusipirko zibalo, veliau padare jai tokios "brynios" lasu, po keliu menesiu - jau randejantys pavieniai zidinukai. Kas is to kad nezinodamas ramiai gyvensi ir vitaminus rysi, kuo anksciau suzinosi tuo anksciau galesi imtis priemoniu ir didesne tikimybe pagyti.
Smagu girdet protingus pasisakymus
vasara, pilnai pritariu verkt tokioj situacijoj savaime aisku kad negalima. o kai stengiasi ir iesko iseiciu artimieji, ir paciam ligoniui lengviau ir noras atsiranda tu iseiciu ieskoti. svarbiausia - nenuleisti rankas. pazistu moteriske, kuri ir su 4 stadija puikiausiai susidorojo. jokiu budu negalima sakyti, kad tokia diagnoze jau taskas. JOKIU BUDU. nuleistos rankos ir prarasta viltis sakyciau KUR KAS blogiau. bet tam ir yra artimieji, kad ta vilti palaikytu.
O as is pradziu zliumbiau, buvo toks sokas. O paskum nusisluosciau asaras, nes pamaciau, kokia stipri mano mama ir kad ji net negalvoja pasiduoti. Ji jau sveiksta, gydymas dave geru rezultatu Dar liko 1 geltona chemija, ir tada gersim vaistus.
Arvira, Vasara, o kaip ten del zibalo, ar tikrai padeda? Nes girdejau priestaringu nuomoniu.
Arvira, Vasara, o kaip ten del zibalo, ar tikrai padeda? Nes girdejau priestaringu nuomoniu.
Naudojau tik vaistus paskirtus gydytoju ,nezinau apie zibala
QUOTE (nikitta @ 2004 09 17, 08:57) |
is esmes pritariu Silvutei. as nepakelciau tos uzuojautos, to gailescio, tu apkalbu... kovoti su liga- sunku, o jei dar reikia atsilaikyti ir pries aplinkinius... ir kas bus, jei nueisit pas gydytoja ir jis pasakys: taip, 3 vezio stadija? ka, karsteli nusipirksit, misias baznycioj uzsakysit? ar raudosit, o jai iejus i kambari, suksit salin raudonas akis? jei jums tikrai rupi artimas zmogus, ne jo gydytojus bekit tardyt, o parodykit jam, kaip stipriai ji mylit- tiek dziaugsme, tiek varge... kad jis jums brangus- ne del nepagydomos ligos ir begalinio gailescio, o del to, kad tiesiog yra salia... dieve, kaip suprantu ta uosviene... ziauriai stipri moteris- netrukdykit jai buti tokiai- ne jums kovoti su baisia liga... |
Negalima taip sakyti. Vienas žmogus niekada neturi likti, ypač kovojant su liga. Tik aplinkinių palaikymas padeda nepalūžti. Aš sau neleidžiu išspausti nė ašarėlės, ir niekada nepuolu į paniką (išskyrus kai lieku viena), aš esu ta tvirtybė, kuri palaiko tikėjimą ir viltį, nuveja abejones ir nusivylimą. Ir jeigu kada pagalvoju apie mirtį ir laidotuves, tai tik didelio silpnumo akimirkomis. Bet šito niekas nesužino, ypatingai sergantis žmogus. Nežinau, neturiu žodžiu...
Migluze saunuole , nes ir as neleidziu sau verkt kitu akivaizdoj , net ir per laidotuves , bet kai nieks nemato zliumbiu.Gal keistai isauklejo tevai , kad slepiu asaras - nezinau
As ,tai iskart numirciau,jei man pasakytu,kad man vezys.
Mano visi artimieji tai zino.
Nesuprantu, daktaru,kurie tiesiai sviesiai ligoniui pranesa,be pshikologu pagalbos
Mano visi artimieji tai zino.
Nesuprantu, daktaru,kurie tiesiai sviesiai ligoniui pranesa,be pshikologu pagalbos
QUOTE (bru @ 2004 09 19, 00:21) |
As ,tai iskart numirciau,jei man pasakytu,kad man vezys. Mano visi artimieji tai zino. Nesuprantu, daktaru,kurie tiesiai sviesiai ligoniui pranesa,be pshikologu pagalbos |
prie kiekvieno onkologinio ligonio psichologų nepristatytsi
O dažnai ir situacija tokia, kad nėra kada žaisti.
Nenumirtum, garantuoju
Taip tik išpradžių atrodo, po to viskas pasikeičia. Nėra kada galvoti.
QUOTE (bru @ 2004 09 19, 00:21) |
As ,tai iskart numirciau,jei man pasakytu,kad man vezys. Mano visi artimieji tai zino. Nesuprantu, daktaru,kurie tiesiai sviesiai ligoniui pranesa,be pshikologu pagalbos |
Nenumirtum...tikrai , nes pasakyt jie moka kad soko negautum
QUOTE (Arvira @ 2004 09 19, 09:51) | ||
Nenumirtum...tikrai , nes pasakyt jie moka kad soko negautum |
Labai teisingai sakai