Oi panos as gi i sanatorija tik 22 diena vaziuosiu, tad dar pabusiu su jumi, ale kirba pas mane tokia idomi mintis: ka as ten veiksiu, nes kaip mokytas zmogus gi pasisemiau ziniu apie proceduras, kuriu persirgus mano liga negali ir pasirode, kad bliamba ogi nieko negalima, jau net vyras zvengia: ka as ten veiksiu
I baseina: plaukt nemoku;, masazas: nerekomenduojamos fizioterapijos proceduros; pirtis: amen is vis kojos kist negalima, purvo vonia: ir negalima, nes prakaituoja kunas, o kaitintis ni ni, jokiais budais negalima. Liko inhaliacijos, nu ir varysiu as jas nuo ryto iki vakaro, gal pades nuo pastovaus krenkcimo, na bet as nenusiminiau, bo drauge liepe isidet graziu drabuzeliu, i sokius varysim tiems kam virs trisdesimt, tai vyras vos infarkto negavo - va tau ir ligonis
QUOTE(Bastetė @ 2005 04 07, 17:03)
Na ir kas čia su tuo mano nicku darosi-tai Besete,tai Babetta pavadina BASTETĖ aš- BASTETĖ
Atsiprašau šiaip aš darbe nedaug galimybių turiu forume pasėdėti, tai būna dažnai, kad ką noriu atspausdinu Worde ir tada perkeliu į forumą, tad kartais sumaišau vardus
QUOTE(Bastetė @ 2005 04 07, 17:03)
O Sever nicko nepasikeitė,tik išvertė i lietuvių kalbą,nes Sever rusiškai yra Šiaurė
Na va, o aš visą laiką kirčiuodavau ne SEver, bet SevER, taigi maniau, kad čia vardo trumpinys, nuo Severija arba Severja
QUOTE(Bastetė @ 2005 04 07, 17:03)
Ačiū Cikadele,jei netingesi,būtinai paspaudyk klavišus
Na aš jau prie pulto- atvykau mūsų ligoniukų slaugyti, tai dabar skalbiuosi (atsinešiau pas tėvus net kelis maišus), taigi čia [erspausdinu svarbiausias (mano manymu tezes)
Vėžio išvengsime tik švarindami aplinką, kūną ir sielą.
Oksxorde leidžiamamae žurnale ,,Medical Hypotheses" skelbiama originali vėžio kilmės teorija, kurios autorė VU Onkologijos instituto mokslininkė profesorė Elena Moncevičiūtė Eringienė.
- Kaip žinoma, dauguma vėžinių ląstelių organizme atsiranda kai normalias ląsteles paveikia įvairios cheminės medžiagos ir kt aplinkai kenksmingi elementai. Kasdienybėje mes tai vadiname užterštu oru, dirvožemiu, vandeniu, maistu. Kūno ląstelės, siekdamos išgyventi jas žeidžiančioje aplinkoje, pasinaudoja minėtais rezistencyvumo mechanizmais ir pasikeičia taip, kad tampa atsparios žeidžiantierms kancerogeniniams veiksniams. Tai lyg ir būtų puiku, bet taip nėra, nes pasikeitusios ląstelės- tai vėžinės ląstelės, kurios sveikų lčstelių evoliucijos varžovės.
-Nustokime teršti planetą, mūsų dvasią ir kūną. Tada vėžinės ligos nebegąsdins visuomenės. Tokia būtų bendra nuostata.
-Gamyboms atliekomis užteršėme aplinką, orą, vandenį irdirvožemį. Visa tai gausina rizikos veiksnius organizmo ląstelių pažeidimams atsirasti ir ląstelėms transformuotis į ikivėžines, o toliau ir į vėžines ląsteles, arba sužadina įgimtą polinkį į vėžio ligą, kuris po kurio daugelio metų gali tapti vėžio priežastimi.
-Pasaulinė statistika tokia- dabar vėžiu suserga 10 mln žmonių kasmet. Miršta 6 mln kasmet, tai yra 12 proc visų mirčių, tarp jų 3 mln mirčių per metus sčlygoja rūkymas, Iš viių mirčių 1 mln- nuo plaučių vėžio. Kol protu apdovanotas žmogus nesiliaus visokeriopai teršti savo ir kitų žmonių organizmo bei aplinkos, tol ši statistika tolydžio didės.
-Mūsų vėžio kilmės teorijoje aiškiai pasakyta, kad gyvybės raidos pradžioje susiformavę atsparoumo genai, kurie atlieka medžiagų apykaitos atliekų šalinimo iš ląstelės funkcijas, tarsi snaudžia. Tačiau patekus į jos vidų iš aplinkos toksiškoms žalojančioms medžiagoms šie genai, vaizdžiai tariant, atbunda ir pradeda veikti. Piktybinė ląstelė gali įgyti neribotą dauginimosi potenciją.
-Kovoti su sveikatai žalingais įpročiais nėra lengva. Visiškai suprasti vėžio rizikos veiksnių šalinimo iš aplinkos reikšmę mūsų visuomenei dar prireiks ne vienos dešimties metų. Reikia manyti, kad jau šio šimtmečio vid. Lietuvos moterys ir vyrai laikysis racionalios mitybos, rūkymą ir alkoholio vartojimą pasmerks ne tik kaip vėžio priežastį.
-Mažėjant taršai sergamumas vėžinėmis ligomis laipsniškai mažės ir galėtų po tam tirko laiko siekti tik 50 proc dabartinio lygio, t.y sumažėtų pusiau...
Na čia išrinkau tokia svarbesnes minteles, nes daug beletristikos sunku man viską suspaudyti klaviatūra. Bet esmė aiški, tik kad kartais nesutinku su profesorės mintimis. Ką manot?
QUOTE(Cikadele @ 2005 04 09, 10:17)
- Kaip žinoma, dauguma vėžinių ląstelių organizme atsiranda kai normalias ląsteles paveikia įvairios cheminės medžiagos ir kt aplinkai kenksmingi elementai. Kasdienybėje mes tai vadiname užterštu oru, dirvožemiu, vandeniu, maistu. Kūno ląstelės, siekdamos išgyventi jas žeidžiančioje aplinkoje, pasinaudoja minėtais rezistencyvumo mechanizmais ir pasikeičia taip, kad tampa atsparios žeidžiantierms kancerogeniniams veiksniams. Tai lyg ir būtų puiku, bet taip nėra, nes pasikeitusios ląstelės- tai vėžinės ląstelės, kurios sveikų lčstelių evoliucijos varžovės.
Kad vėžys yra genų veiklos sutrikimas, tai faktas, nes išsiderina dauginimosi ir žūties mechanizmai. Bet kad tai prisitaikymas prie kancerogeninio poveikio tai skamba kaip svietas sviestuotas. Man tai visai nesuprantama
Juk dažnai vėžinės ląstelės yra daug mažiau atsparesnės tarkim radiacijai (tuo pagrįstas gydymas). Taip pat citostatiniams vaistams O apie evoliuciją ląstelių lygmenyje labai sudėtinga kalbėti, dažnai tai būna tik netikę spekuliatyvūs sugretinimai. Aš linkusi manyti, kad tokia "evoliucija" išvis neegzistuoja.
O apie teršimą, visi žinom, kad teršti negerai Ką čia pridiskutuosi.
Na manau kad "evoliucija" yra, juk ląstelės kažkodėl pakinta ir ima supergreitai daugintis. O radiacija visas veikia - ir geras ir pakitusias, juk spindulinė terapija pagrįsta tuo kad švitinama tiksliai į vieną vietą - būtent kur ir yra tik tos pakitusios ląstelės (Cheminiai vaistai juk šluoja viską - todėl pvz. nukrenta plaukai). Jeigu švitinsi normalias ląsteles, jos lygiai taip pat gali pakisti, t.y. suvėžėti. Juk kiek po Černobylio avarijos padaugėjo vėžinių susirgimų, manau dar ir dabar tai jaučiame, nes onkologiniai centrai perpildyti. Beje gal tai sutapimas, o gal ne, bet ir prieš 1986 m. ir po, tėvai važinėjo su mašina į Ukrainą, pas vieną tokią moterį, kuri gydo masažais (tevukui reumatoidinis artitas jau daugiau kaip 30 m.). Aš su jais važiavau vieną ar du kartus ir beje buvom pasiklydę ir nuvažiavę netoli Černobylio. Jau buvo po tos avarijos, pamatėm tik ženklus kiek ten tų km likę iki Černobylio ir kad prasideda draudžiama zona. Movėm iš ten kuo greičiau, bet kas galėtų paneigti kad ir tai neturėjo įtakos?
Ir jau anksčiau girdėjau šią teoriją kad "Kūno ląstelės, siekdamos išgyventi jas žeidžiančioje aplinkoje, pasinaudoja minėtais rezistencyvumo mechanizmais ir pasikeičia taip, kad tampa atsparios žeidžiantierms kancerogeniniams veiksniams. Tai lyg ir būtų puiku, bet taip nėra, nes pasikeitusios ląstelės- tai vėžinės ląstelės, kurios sveikų lčstelių evoliucijos varžovės."
Tikrai manau kad daug kas priklauso nuo aplinkos užterštumo, mitybos (dabar retą rasi produktą be jokiu emulgatorių ir pan.) ir stresų..
Ir jau anksčiau girdėjau šią teoriją kad "Kūno ląstelės, siekdamos išgyventi jas žeidžiančioje aplinkoje, pasinaudoja minėtais rezistencyvumo mechanizmais ir pasikeičia taip, kad tampa atsparios žeidžiantierms kancerogeniniams veiksniams. Tai lyg ir būtų puiku, bet taip nėra, nes pasikeitusios ląstelės- tai vėžinės ląstelės, kurios sveikų lčstelių evoliucijos varžovės."
Tikrai manau kad daug kas priklauso nuo aplinkos užterštumo, mitybos (dabar retą rasi produktą be jokiu emulgatorių ir pan.) ir stresų..
Aš šneku apie evoliuciją plačiąją prasme, evoliucijonuoja ne ląstelės, bet visas organizmas. Pagal rusišką mokyklą evoliucijonuoja tik ekosistema, o evoliucija vyksta indvido lygmenyje. Darvino teorijos daugialąsčio organizmo viduje nepritaikysi. Nors tai būtų įdomi diskusija
O dėl ko mutuoja vėžinės ląstelės yra daug teorijų, ir begalė priežasčių. Ir kancerogenezės taikiniai yra žinomi. Bet man tai kažkaip į evoliucijos apibrėžimą neįtelpa. Bet gal čia skirtingo požiūrio reikalas, nežinau.
Apie vėžinių ląstelių mažesnį atsparumą aplinkos poveikiui nėra net ką diskutuoti. Švitinimas pagrįstas tarkim tuo, kad sveikos ląstelės sugeba atsistatyti po poveikio (kad visko po to gali atsitikti, nešneku, klaidų visada būna), o vėžinės negali, dalis žūna, dalis praranda gebėjimą dalintis ir pan. Juk švitinama per odą, o oda blogiausiu atveju nudega, bet neatrofuojasi ir pan (prie gydomųjų dozių).
O dėl ko mutuoja vėžinės ląstelės yra daug teorijų, ir begalė priežasčių. Ir kancerogenezės taikiniai yra žinomi. Bet man tai kažkaip į evoliucijos apibrėžimą neįtelpa. Bet gal čia skirtingo požiūrio reikalas, nežinau.
Apie vėžinių ląstelių mažesnį atsparumą aplinkos poveikiui nėra net ką diskutuoti. Švitinimas pagrįstas tarkim tuo, kad sveikos ląstelės sugeba atsistatyti po poveikio (kad visko po to gali atsitikti, nešneku, klaidų visada būna), o vėžinės negali, dalis žūna, dalis praranda gebėjimą dalintis ir pan. Juk švitinama per odą, o oda blogiausiu atveju nudega, bet neatrofuojasi ir pan (prie gydomųjų dozių).
QUOTE(Vasara @ 2005 04 09, 21:08)
Beje gal tai sutapimas, o gal ne, bet ir prieš 1986 m. ir po, tėvai važinėjo su mašina į Ukrainą (...)Aš su jais važiavau vieną ar du kartus ir beje buvom pasiklydę ir nuvažiavę netoli Černobylio. Movėm iš ten kuo greičiau, bet kas galėtų paneigti kad ir tai neturėjo įtakos?
ką jau bekalbėt, kad net buvusiems čia Lietuvoje tai atsiliepė...Mano brolis gimė 1986 balandį, aki tas Černobylis sprogo jam buvo apie 25 dienas ir šilta buvo, vežiojau jį lauke... Juk niekas net nepranešė, kad ten kažkas nutiko... Tai va, paskui brolis sirgo labai daug, pastoviai ligoninėse gulėdavo ir gydytojai pripažino, kad tai tikriausiai dėl Černobylio....
Šiaip pati esmė straipsnio aiški- reikia mažinti taršą, tačiau aš netikiu, kad ji mažės, pasižiūrėkim į duomenis, kad kasmet užterštumas tik didėja, tuo labiau tokios kaip JAV net atsisako pasirašyti Kijoto sutartį, nuodijame patys save kad ir kaip graudu bebūtų, bet taip yra...
QUOTE(Bastetė @ 2005 04 06, 12:45)
Tina*,kaip gerai,kad tavo mamai kelialapi duos,ka ten konkreciai daro,nezinau,bet kai mano mama buvo(del kitu ligu) tai visai jai ptiko.Idomu,tik,kad sikart jai nedave po svitinimo ,sake nepriklauso.Niekaip nesugaudau,kam ,kada ir kaip priklauso
Sanatorija priklauso, ir mano mama ja gavo be jokiu dovaneliu daktarams. Tiesiog nenusileido jiems, tai paliko visi snukelius susuke. Jau taip nervina, kad net is tokiu ligoniu, be jokios sazines pelnytis nori.
O isvis geras, kad patys valdzios atstovai dovaneles iteisint nori. Algu jiems nekelia, tai mes vargsai zmogeliai damokesim kiek truksta
Taigi, mano mama nuo sekmadienio Druskininku Egles sanatorijoj. Skyre nemazai proceduru, net pavargsta nuo ju. Labai geras maitinimas. Zodziu Ir papuskit i uodega visi kysininkai.
Sorry, kad uzsivedziau.
QUOTE(Cikadelė @ 2005 04 07, 14:31)
Cikadele, kas tai per liga?
Šiaure - iš kur tu trauki ta visa info apie TianShi? Ir kodel taip nusistacius? Gal tau kas blogo buvo nuo ju nutike?
Net baisu, kad mano mama geria ta Kordiceps? Kur parasyta, kad Rusijoj uzdraude? Zmones noriu FAKTU ir TEISYBES
Net baisu, kad mano mama geria ta Kordiceps? Kur parasyta, kad Rusijoj uzdraude? Zmones noriu FAKTU ir TEISYBES
Radau straipsni gal jums pravers
Vėžio ligos išrankumas
Aistė Stankevičienė, Savaitraštis "Laikas"
Corbis
Vėžio profilaktiką skatina Pasaulio sveikatos organizacija, ES, ji atliekama visose pasiturinčiose šalyse, taikoma ir Lietuvoje. Šiandien jau turime nemažai žinių apie piktybinių navikų priežastis, jų atsiradimo procesus, o tai suteikia ginklą prieš juos, pažymėjo prof. Laima Griciūtė kovo 31 d. Vilniuje vykusioje onkologinių ligų profilaktikai skirtoje konferencijoje.
Polinkis sirgti vėžiu dažnai siejamas su paveldimumu. Vadinamuosius šeiminius vėžius lemia specifiniai, mutavę genai. Jie paveldimi jau palūžę, nedaro to, ką turi daryti ar daro nepakankamai. Šeiminiu krūties vėžiu, kuris sudaro 610 proc. visų šios rūšies ligų, susergama jaunesniame amžiuje, jis piktybiškesnis. Pastebėta, kad krūties vėžiu žydės suserga daug dažniau nei kitų tautų moterys. Tačiau anot L. Griciūtės, neteisinga manyti, kad vienintelė vėžio priežastis įgimtas polinkis. Individualus polinkis sirgti gali būti ir įgytas bėgant metams, dėl imuninės, antioksidacinės sistemų būklės pasikeitimų, mitybos ar kitų neonkologinių ligų.
Vėžio kurortai
Yra ligų, kuriomis kažkodėl dažniau sergama tam tikruose regionuose. Štai sergamumas stemplės vėžiu ypač didelis vadinamajame Čingischano kelio regione, apimančiame Mongoliją, Vidurinės Azijos šalis, dalį Irano. Didžiausias sergamumas Irane, Kaspijos jūros pietinėje pakrantėje ir pasitaiko 109 vyrams bei 174 moterims iš 100 tūkst.
O daugelyje išsivysčiusių šalių šis rodiklis labai mažas, Lietuvoje 2003 m. 100 tūkst. gyventojų tesiekė 4,9. Keista, kad kai kur Prancūzijoje sergamumo šiuo vėžiu rodiklis siekia 30, nors visoje šalyje yra daug mažesnis. Manoma, kad tai susiję su vietos gamybos obuolių degtinės vartojimu.
Australijoje daugiausia iš viso pasaulio sergama melanoma. Lietuvoje 100 tūkst. gyventojų nustatoma 5,9 šio ligos atvejo, Europoje ir JAV 5, o Australijoje melanoma suserga 31 moteris ir 39 vyrai iš 100 tūkst. Kodėl melanoma taip myli australus, molekuliniai tyrimai neatskleidė. Daroma prielaida, kad į šią šalį suplūdo daug šviesiaodžių, šviesiaplaukių atvykėlių, kurių oda tiesiog nemoka atsakyti į neįprastą ultravioletinį spinduliavimą.
Nevėžinė liga nefropatija dažniau nei kitur nustatoma Balkanuose. O, pavyzdžiui, endemine mezotelioma, dar vadinama juoduoju skausmu gerokai daugiau serga būtent keleto Turkijos vietovių gyventojai. Manoma, dėl to, kad tose vietose namai statomi iš vietos uolienos, panašios į akmens vatą.
Skirtingos reakcijos
Dar 1708 m. italų gydytojas B. Ramazinis pastebėjo, kad vienuolės krūties vėžiu serga dažniau nei ištekėjusios ir gimdžiusios moterys. Dėl įvairių priežasčių nevienodą individualų polinkį sirgti rodo ir kiti pavyzdžiai.
Žinoma, kad rūkalių organizmas nevienodai reaguoja į dūmus. Bet aišku tik tiek, kad susirgti plaučių vėžiu daugiau rizikuoja žmonės iš tų šeimų, kuriose buvo sirgusiųjų šia liga. Černobylio avarija išskyrus tiesiogiai apšvitintuosius piktybinių navikų sukėlė nedaug, bet skydliaukės vėžio padaugėjo tuo metu buvusiems jauno amžiaus žmonėms.
Praėjus 40 metų po Hirosimos ir Nagasakio tragedijos suskaičiuota, kad krūties navikais dažniau sirgo moterys, kurios bombardavimo metu neturėjo 5 metų. Jų sergamumas buvo net 9 kartus didesnis nei kitų moterų. Dar vieni tyrimai parodė sergamumo vėžiu skirtumus tarp tėvynėje ir JAV gyvenančių kinių, amerikietės sirgo dažniau. Manoma, kad jų polinkį sirgti lėmė pakitusi mityba.
Tikrinimų nauda
Vis dėlto praktiškai šios žinios duoda nedaug. Gydytojams tiesiog patariama labiau stebėti rizikos zonon patenkančius žmones. Moksliškai įrodyta profilaktinio atrankinio tikrinimo dėl gimdos kaklelio, krūties ir storosios žarnos vėžio nauda. JAV taikoma ypač drastiška krūties vėžio profilaktika: moterys sutinka su abiejų krūtų ir kiaušidžių pašalinimu. Atsiranda ir nauja profilaktikos rūšis chemoprofilaktika, bet jai reikia detalesnių tyrimų.
ES nuo 1985 m. pradėta vykdyti profilaktinė programa Europa prieš vėžį. Ja užsibrėžta per 15 metų 15 proc. sumažinti jaunesnių nei 65 metų žmonių mirtingumą nuo vėžio. 2000 m. sumažėjimas siekė 9 proc. Tai padėjo išvengti daugiau nei 92 tūkst. mirčių. Planuotais 15 proc. mirtingumą pavyko sumažinti Suomijai, Austrijai, Anglijai ir Liuksemburgui. Sėkmę lėmė šiose šalyse veikianti tabako kontrolės programa. Atnaujintos programos tikslas iki 2015 m. sumažinti mirtingumą nuo vėžio 20 proc.
Lietuvoje profilaktinėms vėžio programoms šiemet skirta 8 mln. Lt, iš jų 5 mln. dar pernai pradėtai gimdos kaklelio vėžio profilaktikos programai. Pagal sergamumą ir mirtingumą nuo šios onkologinės ligos Lietuva pirmauja Europoje. Krūties vėžio sergamumo statistika Lietuvoje ne tokia prasta, tačiau dėl vėlyvos diagnostikos mirtingumas nuo šios ligos irgi didžiausias ES.
Prostatos vėžys pagal vyrų sergamumą onkologinėmis ligomis pernai pateko į pirmą vietą, aplenkęs plaučių vėžį. Ligos profilaktikai skirtas lėšas nutarta naudoti tik turinčių riziką sirgti prostatos vėžiu patikroms. Svarbu, kad patys gyventojai suprastų tokių patikrų naudą.
Vėžio ligos išrankumas
Aistė Stankevičienė, Savaitraštis "Laikas"
Corbis
Vėžio profilaktiką skatina Pasaulio sveikatos organizacija, ES, ji atliekama visose pasiturinčiose šalyse, taikoma ir Lietuvoje. Šiandien jau turime nemažai žinių apie piktybinių navikų priežastis, jų atsiradimo procesus, o tai suteikia ginklą prieš juos, pažymėjo prof. Laima Griciūtė kovo 31 d. Vilniuje vykusioje onkologinių ligų profilaktikai skirtoje konferencijoje.
Polinkis sirgti vėžiu dažnai siejamas su paveldimumu. Vadinamuosius šeiminius vėžius lemia specifiniai, mutavę genai. Jie paveldimi jau palūžę, nedaro to, ką turi daryti ar daro nepakankamai. Šeiminiu krūties vėžiu, kuris sudaro 610 proc. visų šios rūšies ligų, susergama jaunesniame amžiuje, jis piktybiškesnis. Pastebėta, kad krūties vėžiu žydės suserga daug dažniau nei kitų tautų moterys. Tačiau anot L. Griciūtės, neteisinga manyti, kad vienintelė vėžio priežastis įgimtas polinkis. Individualus polinkis sirgti gali būti ir įgytas bėgant metams, dėl imuninės, antioksidacinės sistemų būklės pasikeitimų, mitybos ar kitų neonkologinių ligų.
Vėžio kurortai
Yra ligų, kuriomis kažkodėl dažniau sergama tam tikruose regionuose. Štai sergamumas stemplės vėžiu ypač didelis vadinamajame Čingischano kelio regione, apimančiame Mongoliją, Vidurinės Azijos šalis, dalį Irano. Didžiausias sergamumas Irane, Kaspijos jūros pietinėje pakrantėje ir pasitaiko 109 vyrams bei 174 moterims iš 100 tūkst.
O daugelyje išsivysčiusių šalių šis rodiklis labai mažas, Lietuvoje 2003 m. 100 tūkst. gyventojų tesiekė 4,9. Keista, kad kai kur Prancūzijoje sergamumo šiuo vėžiu rodiklis siekia 30, nors visoje šalyje yra daug mažesnis. Manoma, kad tai susiję su vietos gamybos obuolių degtinės vartojimu.
Australijoje daugiausia iš viso pasaulio sergama melanoma. Lietuvoje 100 tūkst. gyventojų nustatoma 5,9 šio ligos atvejo, Europoje ir JAV 5, o Australijoje melanoma suserga 31 moteris ir 39 vyrai iš 100 tūkst. Kodėl melanoma taip myli australus, molekuliniai tyrimai neatskleidė. Daroma prielaida, kad į šią šalį suplūdo daug šviesiaodžių, šviesiaplaukių atvykėlių, kurių oda tiesiog nemoka atsakyti į neįprastą ultravioletinį spinduliavimą.
Nevėžinė liga nefropatija dažniau nei kitur nustatoma Balkanuose. O, pavyzdžiui, endemine mezotelioma, dar vadinama juoduoju skausmu gerokai daugiau serga būtent keleto Turkijos vietovių gyventojai. Manoma, dėl to, kad tose vietose namai statomi iš vietos uolienos, panašios į akmens vatą.
Skirtingos reakcijos
Dar 1708 m. italų gydytojas B. Ramazinis pastebėjo, kad vienuolės krūties vėžiu serga dažniau nei ištekėjusios ir gimdžiusios moterys. Dėl įvairių priežasčių nevienodą individualų polinkį sirgti rodo ir kiti pavyzdžiai.
Žinoma, kad rūkalių organizmas nevienodai reaguoja į dūmus. Bet aišku tik tiek, kad susirgti plaučių vėžiu daugiau rizikuoja žmonės iš tų šeimų, kuriose buvo sirgusiųjų šia liga. Černobylio avarija išskyrus tiesiogiai apšvitintuosius piktybinių navikų sukėlė nedaug, bet skydliaukės vėžio padaugėjo tuo metu buvusiems jauno amžiaus žmonėms.
Praėjus 40 metų po Hirosimos ir Nagasakio tragedijos suskaičiuota, kad krūties navikais dažniau sirgo moterys, kurios bombardavimo metu neturėjo 5 metų. Jų sergamumas buvo net 9 kartus didesnis nei kitų moterų. Dar vieni tyrimai parodė sergamumo vėžiu skirtumus tarp tėvynėje ir JAV gyvenančių kinių, amerikietės sirgo dažniau. Manoma, kad jų polinkį sirgti lėmė pakitusi mityba.
Tikrinimų nauda
Vis dėlto praktiškai šios žinios duoda nedaug. Gydytojams tiesiog patariama labiau stebėti rizikos zonon patenkančius žmones. Moksliškai įrodyta profilaktinio atrankinio tikrinimo dėl gimdos kaklelio, krūties ir storosios žarnos vėžio nauda. JAV taikoma ypač drastiška krūties vėžio profilaktika: moterys sutinka su abiejų krūtų ir kiaušidžių pašalinimu. Atsiranda ir nauja profilaktikos rūšis chemoprofilaktika, bet jai reikia detalesnių tyrimų.
ES nuo 1985 m. pradėta vykdyti profilaktinė programa Europa prieš vėžį. Ja užsibrėžta per 15 metų 15 proc. sumažinti jaunesnių nei 65 metų žmonių mirtingumą nuo vėžio. 2000 m. sumažėjimas siekė 9 proc. Tai padėjo išvengti daugiau nei 92 tūkst. mirčių. Planuotais 15 proc. mirtingumą pavyko sumažinti Suomijai, Austrijai, Anglijai ir Liuksemburgui. Sėkmę lėmė šiose šalyse veikianti tabako kontrolės programa. Atnaujintos programos tikslas iki 2015 m. sumažinti mirtingumą nuo vėžio 20 proc.
Lietuvoje profilaktinėms vėžio programoms šiemet skirta 8 mln. Lt, iš jų 5 mln. dar pernai pradėtai gimdos kaklelio vėžio profilaktikos programai. Pagal sergamumą ir mirtingumą nuo šios onkologinės ligos Lietuva pirmauja Europoje. Krūties vėžio sergamumo statistika Lietuvoje ne tokia prasta, tačiau dėl vėlyvos diagnostikos mirtingumas nuo šios ligos irgi didžiausias ES.
Prostatos vėžys pagal vyrų sergamumą onkologinėmis ligomis pernai pateko į pirmą vietą, aplenkęs plaučių vėžį. Ligos profilaktikai skirtas lėšas nutarta naudoti tik turinčių riziką sirgti prostatos vėžiu patikroms. Svarbu, kad patys gyventojai suprastų tokių patikrų naudą.
Panos, naujienos SUPER Mama visiškai sveika Ačiū visoms už palaikymą ir stiprybės Jums
QUOTE(Aga @ 2005 04 12, 18:06)
Panos, naujienos SUPER Mama visiškai sveika Ačiū visoms už palaikymą ir stiprybės Jums
Dziaugiuosi Kaip puiku Viso jums geriausio
Jooo, panikos buvo gerokai medikai įvarę, nes sakė , kad rado vėžinių ląstelių KMUK kaip tyrimą atliko, o Vilniuj po operacijos neberado. O kiek nervų kainavo