Mano mama irgi susirgo sia liga. Labai netiketai, nes niekada neturejome niekur gimineje tokios ligos. Nustate skrandzio vezi, pasalino skrandi, po to visos chemoterapijos (tada as laukiausi, tai abidvi pykindavo), paskui reabilitacijos, po metu kita operacija, salino metastazes, po jos dar keli menesiai... Tada mama buvo pas mane, turejau jau maziuka, ir iki mamos mirties kasdien daug daug kalbejome. Apie viska, supratome, kas laukia. Tada buvo labai sunku, atrode, kad jei mirs mama, ko gero mirsiu ir as. Arba bent apalpsiu arba kazkur dingsiu, bet niekaip neisgyvensiu. Mama sakydavo, kad isgyvensiu, nes turiu del ko - maziukas mano. Ir viska viska su mama kalbejome. tai buvo jos dovana man. Visiems mums - sesei, teciui, tetai, mano vyrui. Ji taip ir isekliavo - visus apdovanojusi. Viskuo - ismintimi, pavyzdziu, meile, kurios turejo per krastus net kancioje. Todel dabar esu stipresne, aciu jai. O MEILE visagale. Irgi verkiu, bet ne is sielvarto, prsiminusi, kad neturiu mamos, bet is graudulio, kad patyriau tai, kas brandina. Dabar suprantu daugiau, nei anksciau. Persikainavo vertybes po mamos mirties. Ir zinau, kad ne tiek svarbu, kokia liga gali mus kiekviena uzklupti, svarbu, kad turetume Tikejima. Ir kad myletume. Tada istversime viska. Ir tversime tiek, kiek mums bus skirta - ilgiau, ar trumpiau. Todel stiprinkime Tikejima. Ir labai MYLEKIME. Tai geriausia, ka galime padaryti sioje zemeje.
Nežinau net nuo ko pradėti.
Prieš mėnesį Uošvienei diagnozavo miomą gimdoj.Labai didelę.
Išoperavo su visa gimda ir jos priedais. Ko bepaklausi- viskas OK.
Džiaugėmės, kad operacija pavyko, viskas gerai gyja.
Ir vakar tipo išvažiavo pasitikrint, biuletenį susitvarkyt. O atsigulė į onkologinį chemoterapijai. Nuvažiavom šįryt parsivežt. Bandau paklaust kas,kaip? Viskas gerai-čia tik profilaktiškai. Buvo labai didelis auglys, ir gydytojai nutarė pravaryt chemoterapiją dėl visa ko. Ir matau, kad kalbėti visai nenori šia tema. Na gal aš marti karti,bet kaip jos vaikai,vyras? Niekam nieko. Visi nežinioj, o mintys tai ohoho kokios lenda. Argi kas daro šiaip profilaktiškai chemoterapiją? Juk ir augliai po operacijų yra siunčiami ištyrimui dėl piktybiškumo?
Kodėl mama nenori nieko sakyti savo vaikam? Sutaria jie tikrai gerai. Darni mylinti šeima. Tėvukas vis paslapčia verkia nuo vakar.Ar gerbti tą jos užsispyrimą nekalbėti,nutylėti apie savo ligą?
Nesuprantu kas darosi. Anksčiau tokia atvira buvo. Susižinojau jos gydančios gydytojos pavardę. Pirmadienį žadam su vyru nuvažiuoti. Bet ar gražu taip elgtis už mamos nugaros? O gydytoja galės ką pasakyti,jei pacientas nesutinka.
Gal mus tikrai paranoja apėmė.
Mergaitės,kaip pasielgti?
Prieš mėnesį Uošvienei diagnozavo miomą gimdoj.Labai didelę.
Išoperavo su visa gimda ir jos priedais. Ko bepaklausi- viskas OK.
Džiaugėmės, kad operacija pavyko, viskas gerai gyja.
Ir vakar tipo išvažiavo pasitikrint, biuletenį susitvarkyt. O atsigulė į onkologinį chemoterapijai. Nuvažiavom šįryt parsivežt. Bandau paklaust kas,kaip? Viskas gerai-čia tik profilaktiškai. Buvo labai didelis auglys, ir gydytojai nutarė pravaryt chemoterapiją dėl visa ko. Ir matau, kad kalbėti visai nenori šia tema. Na gal aš marti karti,bet kaip jos vaikai,vyras? Niekam nieko. Visi nežinioj, o mintys tai ohoho kokios lenda. Argi kas daro šiaip profilaktiškai chemoterapiją? Juk ir augliai po operacijų yra siunčiami ištyrimui dėl piktybiškumo?
Kodėl mama nenori nieko sakyti savo vaikam? Sutaria jie tikrai gerai. Darni mylinti šeima. Tėvukas vis paslapčia verkia nuo vakar.Ar gerbti tą jos užsispyrimą nekalbėti,nutylėti apie savo ligą?
Nesuprantu kas darosi. Anksčiau tokia atvira buvo. Susižinojau jos gydančios gydytojos pavardę. Pirmadienį žadam su vyru nuvažiuoti. Bet ar gražu taip elgtis už mamos nugaros? O gydytoja galės ką pasakyti,jei pacientas nesutinka.
Gal mus tikrai paranoja apėmė.
Mergaitės,kaip pasielgti?
Tikrai profilaktiskai neatlieka.Jai ji butina ir tiek.Jei ji slepia tai kitas klausimas,bet as senai buciau viska suzinojus is gydancio daktaro,nes kartais ir pacientams daug ko nepasako - nutyli.Mano situacijoj panasiai buvo,nes as visko nezinojau,o vyrui buvo pasakyta ,kad bandys daryt smugine chemoterapija arba organizmas atlaikys,nes jaunas arba vezys nugales.Pasirodo nebuvo kitu variantu,o tiesa suzinojau is daktares po 3metu,kai jai buvau pilnai sutvirtejus,prisimenu is pradziu ant vyro pyktelejau kodel nepasake,bet jo argumentai buvo svarus-supratau,kad jis teisus nes buciau nesutikus , jei butu pasake gyd.ar nuo vaistu ar nuo vezio gali mirt 
manau sokas istiktu.Vaziuok tiesiai pas daktare ir dings visos abejones
manau sokas istiktu.Vaziuok tiesiai pas daktare ir dings visos abejones
| QUOTE (crocus @ 2004 09 12, 04:16) |
| Nežinau net nuo ko pradėti. Prieš mėnesį Uošvienei diagnozavo miomą gimdoj.Labai didelę. Išoperavo su visa gimda ir jos priedais. Ko bepaklausi- viskas OK. Džiaugėmės, kad operacija pavyko, viskas gerai gyja. Ir vakar tipo išvažiavo pasitikrint, biuletenį susitvarkyt. O atsigulė į onkologinį chemoterapijai. Nuvažiavom šįryt parsivežt. Bandau paklaust kas,kaip? Viskas gerai-čia tik profilaktiškai. Buvo labai didelis auglys, ir gydytojai nutarė pravaryt chemoterapiją dėl visa ko. Ir matau, kad kalbėti visai nenori šia tema. Na gal aš marti karti,bet kaip jos vaikai,vyras? Niekam nieko. Visi nežinioj, o mintys tai ohoho kokios lenda. Argi kas daro šiaip profilaktiškai chemoterapiją? Juk ir augliai po operacijų yra siunčiami ištyrimui dėl piktybiškumo? Kodėl mama nenori nieko sakyti savo vaikam? Sutaria jie tikrai gerai. Darni mylinti šeima. Tėvukas vis paslapčia verkia nuo vakar.Ar gerbti tą jos užsispyrimą nekalbėti,nutylėti apie savo ligą? Nesuprantu kas darosi. Anksčiau tokia atvira buvo. Susižinojau jos gydančios gydytojos pavardę. Pirmadienį žadam su vyru nuvažiuoti. Bet ar gražu taip elgtis už mamos nugaros? O gydytoja galės ką pasakyti,jei pacientas nesutinka. Gal mus tikrai paranoja apėmė. Mergaitės,kaip pasielgti? |
Norėčiau palinkėti stiprybės. Man neteko susidurti su tokio tipo augliais, tai nieko doro pasakyt apie juos negaliu. Galiu tik nuorodą duoti apie miomas. Po operacijos visada yra padaromi tyrimai (net jei paprasčiausiai tonziles išpjauna). Gal nustatė kokius nors piktybinius pakitimus. Šiaip gydytojai neturi teisės šnekėti apie pacientą be jo sutikimo, gal čia kitaip bus. Greičiausiai jūsų anyta nenori gasdinti, todėl taip ir elgiasi (labai pažįstamas dalykas). Geriau jūs ją palaikykit, apgaubkit rūpesčiu ir šiluma. Nuo to, kad eisite iš proto, geriau nebus. Galiu tai pasakyti iš savo patirties. Tiesio pamirškit, kad ji serga, ji vistiek išlieka toks pats žmogus, nerodykit savo baimės. Jeigu ji sako, kad viskas OK, reiškia taip ir bus. Labai svarbu teigiamai nusiteikti, tai pats svarbiausias pasveikimo garantas.
Ačiū už palaikymą
B andysim ryt pasikalbėt su gydytoja
Bet šaunuolė ta mano uošvienytė. Tokia rami, gerai nusiteikus. Iš kur tiek stiprybės pas ją? Manau laikosi prieš vaikus,kad nesijaudintų.
B andysim ryt pasikalbėt su gydytoja
Bet šaunuolė ta mano uošvienytė. Tokia rami, gerai nusiteikus. Iš kur tiek stiprybės pas ją? Manau laikosi prieš vaikus,kad nesijaudintų.
| QUOTE (crocus @ 2004 09 12, 14:22) |
| Iš kur tiek stiprybės pas ją? Manau laikosi prieš vaikus,kad nesijaudintų. |
Jos vietoje daug motinų taip pasielgtų.Stiprūs žmonės nemėgsta užuojautos,nes dažnai tai būna tik žodžiai,kuriuose nesigirdi tyrumo...
Nuolaidu skyrelyje paskaiciau, kad ryt eurovaistinese 15proc nuolaida viskam. jei kas svarstot isigyt Wobenzym, tai su tokia nuolaida deze gaunasi beveik 50 litu pigiau...as kai pirkdavau naudodavausi Eurovaistines nuolaidu kortele, bet ten tik 10proc pavykdavo laimeti. o cia-verta pasinaudoti, jei kam aktualu. ir as galvoju gal reikia mamai deze nupirkt 
| QUOTE (Arvira @ 2004 09 12, 14:18) |
| Jei ji slepia tai kitas klausimas,bet as senai buciau viska suzinojus is gydancio daktaro,nes kartais ir pacientams daug ko nepasako - nutyli. |
o as toki gydytoja po to gerai uz kiausu patampyciau, kad kisa liezuvi, kur nereikia.
Be mano sutikimo joks gydytojas neturi teises skelbti jokiu faktu apie mano sveikata. Jokiu ir niekam. ( cia negalioja sergant psichikos ligomis)
is esmes pritariu Silvutei. as nepakelciau tos uzuojautos, to gailescio, tu apkalbu... kovoti su liga- sunku, o jei dar reikia atsilaikyti ir pries aplinkinius... ir kas bus, jei nueisit pas gydytoja ir jis pasakys: taip, 3 vezio stadija? ka, karsteli nusipirksit, misias baznycioj uzsakysit? ar raudosit, o jai iejus i kambari, suksit salin raudonas akis?
jei jums tikrai rupi artimas zmogus, ne jo gydytojus bekit tardyt, o parodykit jam, kaip stipriai ji mylit- tiek dziaugsme, tiek varge... kad jis jums brangus- ne del nepagydomos ligos ir begalinio gailescio, o del to, kad tiesiog yra salia...
dieve, kaip suprantu ta uosviene... ziauriai stipri moteris- netrukdykit jai buti tokiai- ne jums kovoti su baisia liga...
jei jums tikrai rupi artimas zmogus, ne jo gydytojus bekit tardyt, o parodykit jam, kaip stipriai ji mylit- tiek dziaugsme, tiek varge... kad jis jums brangus- ne del nepagydomos ligos ir begalinio gailescio, o del to, kad tiesiog yra salia...
dieve, kaip suprantu ta uosviene... ziauriai stipri moteris- netrukdykit jai buti tokiai- ne jums kovoti su baisia liga...
| QUOTE (nikitta @ 2004 09 17, 08:57) |
| is esmes pritariu Silvutei. as nepakelciau tos uzuojautos, to gailescio, tu apkalbu... kovoti su liga- sunku, o jei dar reikia atsilaikyti ir pries aplinkinius... ir kas bus, jei nueisit pas gydytoja ir jis pasakys: taip, 3 vezio stadija? ka, karsteli nusipirksit, misias baznycioj uzsakysit? ar raudosit, o jai iejus i kambari, suksit salin raudonas akis? jei jums tikrai rupi artimas zmogus, ne jo gydytojus bekit tardyt, o parodykit jam, kaip stipriai ji mylit- tiek dziaugsme, tiek varge... kad jis jums brangus- ne del nepagydomos ligos ir begalinio gailescio, o del to, kad tiesiog yra salia... dieve, kaip suprantu ta uosviene... ziauriai stipri moteris- netrukdykit jai buti tokiai- ne jums kovoti su baisia liga... |
Tu taip nekalbek,nes nervai mano neatlaikys
Jei pati nebuvai tokioj situacijoj - geriau patylet nei sakyt bet ka.3 stadija - nera dar mirtis,aisku galima ir su 1 numirt jei nesigydysi. Tokia situacija :mano draugas mire nuo sios ligos ir kol buvo stiprus - zinojo viska,bet veliau buvo aisku,kad mirs - tai pagal tave daktaras turejo atimti is jo vilti ir pasakyt tiesa , o deja sitaip nieks nesielgia - zmonai buvo pasakyta ir ji ruosesi laidotuvems , o jos vyras mire su viltim , kad isgis Manau kad cia teisinga situacija , o jei myli artima zmogu - privalai rupintis juo ir dometis jo liga - tai ne gailestis , o RUPESTIS. Nesuprantu , kaip galima metyt tokias replikas , jei paciai neteko susidurt - akis i aki - mane siutina tokios kalbos , atleisk jei klystu, bet tada dar labiau nesuprasciau,nes susidure su sia liga taip nekalba 
Pasidauginau nes kaip visada uzluzta forumas issiunciant zinute
nepagydomos ligos ir begalinio gailescio, o del to, kad tiesiog yra salia...
Nera nepagydomu ligu - ar as is kapu rasau?
Nera nepagydomu ligu - ar as is kapu rasau?
