Zivile negasdink mergaiciu savo, kai susirgaum, tai mano mazoji kol gulejau ligonine buvo pas mama, aisku ten visi tik apie tai ir snekedavo, kai kas net scenarijus kure kaip bus jei manes nebebus, tai maniske pasiklause, o viena kart visiems tare: Mano mama nemirs ir viskas, nustebo gimine kai gavo toki atkirti i savo pamastymus, o mazei tada treji buvo.
Na ir dar papasakosiu, guliu ligonineje, buvo spalio pabaiga, ta diena man operacija limfmazgiu ryte, na o po operacijos matau ateina mano tevukai su mano mazaja, viespatie kaip as apsizliumbiau ja pamacius, o gi uosviene nupirko batus keliais dydziais didesnius, o ji tokia mazute, kudute klampoja po kolidoriu tais batais. Man taip graudu ir pikta pasidare, sakau nu jau ne mamyt neverk as nemirsiu jau vien todel, kad paziurekit kaip Jus mano vaika aprenget. As daznai tuos batus prisimenu ir sidyje pasijuokiu, o juk tai buvo didelis spyris pries pradedant gydyma, sakiau tada viska istversiu, kad tik matyciau kaip mazoji auga.
Zinot, panos, mano mama sako: Dievas dave man sia liga tam, kad kitaip zvelgciau i gyvenima. Ji teisi.
Noriu dar si ta jums pasipasakoti. Man kartais uzeina tokios nuojautos. Jos tokios trumpos, bet as tarsi matau, kas vyks ateityje. Atsimenu 1992 metus, rugsejo menesi. Buvo mano mamos ir patevio vestuves. Mama stovejo pries veidrodi ir taisesi palaidine. O mane nusmelke nuojauta, kad jai gali buti vezys ir kad gali "nuimti" krutis. Atsimenu, sakydavau jai: mamyte, labiau ziurek saves, nevalgyk riebiai, maziau nervinkis, eik pasitikrinti pas gydytojus. Ji manes neklause. 2003 metais rudeni mama krutyje uzciuope pakitimus. Liepiau jai tuoj pat eiti pas seimos gydytoja ir prasyti siuntimo pas onkologus. Ji delse. Sake, kad jai neskauda, kad viskas gerai. Po keliu menesiu (gal 2003 lapkriti) buvau parodoje, susijusioje su medicina. Prisigriebiau lankstinuku apie vezi ir nuveziau mamai. Ji pasiskaite, nuejo pas gydytoja, nuvaziavo i Santariskes. Tyrimai nieko nerode. 2004 sausio 9 diena. Operacija. II st. kruties vezys.... Ilgas gydymas, mano asaros ir 2004 metai isbraukti is mano gyvenimo, nes per asaras nemaciau nieko.
Dabar viskas gerai, turi buti gerai. O as vis dar bijau tu nuojautu. Uz tai dziaugiuosi, kad mama pakeite poziuri i gyvenima, pradejo sveikai maitintis, gerti zaliaja arbata.... Viskas bus gerai
Noriu dar si ta jums pasipasakoti. Man kartais uzeina tokios nuojautos. Jos tokios trumpos, bet as tarsi matau, kas vyks ateityje. Atsimenu 1992 metus, rugsejo menesi. Buvo mano mamos ir patevio vestuves. Mama stovejo pries veidrodi ir taisesi palaidine. O mane nusmelke nuojauta, kad jai gali buti vezys ir kad gali "nuimti" krutis. Atsimenu, sakydavau jai: mamyte, labiau ziurek saves, nevalgyk riebiai, maziau nervinkis, eik pasitikrinti pas gydytojus. Ji manes neklause. 2003 metais rudeni mama krutyje uzciuope pakitimus. Liepiau jai tuoj pat eiti pas seimos gydytoja ir prasyti siuntimo pas onkologus. Ji delse. Sake, kad jai neskauda, kad viskas gerai. Po keliu menesiu (gal 2003 lapkriti) buvau parodoje, susijusioje su medicina. Prisigriebiau lankstinuku apie vezi ir nuveziau mamai. Ji pasiskaite, nuejo pas gydytoja, nuvaziavo i Santariskes. Tyrimai nieko nerode. 2004 sausio 9 diena. Operacija. II st. kruties vezys.... Ilgas gydymas, mano asaros ir 2004 metai isbraukti is mano gyvenimo, nes per asaras nemaciau nieko.
Dabar viskas gerai, turi buti gerai. O as vis dar bijau tu nuojautu. Uz tai dziaugiuosi, kad mama pakeite poziuri i gyvenima, pradejo sveikai maitintis, gerti zaliaja arbata.... Viskas bus gerai
Bet man dar prosvaisciu yra, tikiuosi, kad ta liga nepasitvirtins
[/quote]
Nuosirdziai tikiuosi, kad nepasitvirtins, mano seses posakis:
TIKEKIS GERIAUSIO, BET PASIRUOSK BLOGIAUSIAM
mano mazyles nieko nezino, nors dabar i ligonine teks eiti,kai joms bus atostogos 
ir ,kai jos klausiau,tai su juoko gaidele ,ne labai rimtai 
o ,kaip tu Rasyte ,rasai apie savo dukryte,tai ir man pastoviai tokie vaizdeliai iskyla ir taip pasidaro graudu, kad negaliu 
Jau ir dabar pagalvoju, kad ir kas man bebutu kovosiu is visu jegu, kad tik galeciau buti kartu,kol dukreles taps savarankiskos.
ir ,kai jos klausiau,tai su juoko gaidele ,ne labai rimtai o ,kaip tu Rasyte ,rasai apie savo dukryte,tai ir man pastoviai tokie vaizdeliai iskyla ir taip pasidaro graudu, kad negaliu Jau ir dabar pagalvoju, kad ir kas man bebutu kovosiu is visu jegu, kad tik galeciau buti kartu,kol dukreles taps savarankiskos.
QUOTE
bet ka daryti ,kai turi dvi nuostabias dukras,o galvoja kirba klausimas,kaip jos gyvens ,kai manes nebebus
O tu manai ,kad apie vaikus mes nemastėm - ir aš galvojau kaip jie be manęs gyvens , juolab , kad mažiausias dar nevaikščiojo
ir norejosi taip pamatyt jo pirmus žingsnius , deja, aš jų nemačiau - buvau operuojama . Manau vaikai suteikia stiprybės išgyvent ,meldžiau dievą suteikt šansą išaugint vaikus nors iki pilnametystes . Vien dėl savo vaikų mes privalom gyvent ir but stiprios
Nu blimba asaros teka skaitant jusu postus 
.Nu tvirtos jus moteriskes-sventosios.Yra sakoma:"Jei Dievulis skyre isbandyma -vadinas gali pakelti".Jus tikrai tvirtos.
.Nu tvirtos jus moteriskes-sventosios.Yra sakoma:"Jei Dievulis skyre isbandyma -vadinas gali pakelti".Jus tikrai tvirtos.
Nu tvirtos, bet jau as tai tikrai ne sventa, o po ligos dar baisesne pasidariau , anksciau buvau tokia tolerantiska, daba ne, daba viska i akis kas netinka sakau, koks zmogus nepatinka isvis stengiuosi nebendrauti, tausoju savo laika, nervus ir sveikata. I daugeli dalyku, kurie manes neliecia ziuriu poxuistickai, tikrai, net vyro nebeerzinu, na pati save pilnai islaikau, tai visai nesinervuoju jei jis nemoka su savo pinigais elgtis, aisku pinigai pas mumi atskirai, o anksciau nervindavausi, daba dzin, uosve atvaziuoja, oi pas jus remintas nedabaigtas, dzin sakau man, bus laikas dabaigsim, neturiu daba tam nei noro nei pinigu ir panasiai, nu bjauriai elgiuosi kartais, bet taip jau ismoke mane gyvenimas, anksciau ziuredavau, kad tvarka namuose butu, odaba turiu laisvo laiko i lova, knyga arba mezgini i rankas ir jokiu besaikiu tvarkymusi, sia mama mane pakoregavo, baik tu sako vienakart kuopt, skirk laiko sau, kiti ir be taves susitvarkys. Va siandien sau dovana pasidovanojau, vaziuosiu i Druskininkus savaitgaliui kita men, su sese ir visai man nesvarbu ka vyras galvos, lai su vaiku praleidzia savaitgali, mamai reik pailseti 
As skaiciau apie tai, kad reikia ismokti skirti laiko sau, dazniausia suserga tie zmones kurie vis stengesia del seimos, del draugu, cia gera pamoka, kad pirmiausia reikia save myleti
, anksciau buvau tokia tolerantiska, daba ne, daba viska i akis kas netinka sakau, koks zmogus nepatinka isvis stengiuosi nebendrauti, tausoju savo laika, nervus ir sveikata. I daugeli dalyku, kurie manes neliecia ziuriu poxuistickai, tikrai, net vyro nebeerzinu, na pati save pilnai islaikau, tai visai nesinervuoju jei jis nemoka su savo pinigais elgtis, aisku pinigai pas mumi atskirai, o anksciau nervindavausi, daba dzin, uosve atvaziuoja, oi pas jus remintas nedabaigtas, dzin sakau man, bus laikas dabaigsim, neturiu daba tam nei noro nei pinigu ir panasiai, nu bjauriai elgiuosi kartais, bet taip jau ismoke mane gyvenimas, anksciau ziuredavau, kad tvarka namuose butu, odaba turiu laisvo laiko i lova, knyga arba mezgini i rankas ir jokiu besaikiu tvarkymusi, sia mama mane pakoregavo, baik tu sako vienakart kuopt, skirk laiko sau, kiti ir be taves susitvarkys. Va siandien sau dovana pasidovanojau, vaziuosiu i Druskininkus savaitgaliui kita men, su sese ir visai man nesvarbu ka vyras galvos, lai su vaiku praleidzia savaitgali, mamai reik pailseti As skaiciau apie tai, kad reikia ismokti skirti laiko sau, dazniausia suserga tie zmones kurie vis stengesia del seimos, del draugu, cia gera pamoka, kad pirmiausia reikia save myleti
Tai ,kad tikrai yra svarbesniu dalyku uz tvarkymasi,pinigus ir t.t.Bet va kazkodel kol sveiki,tai mes tu tikruju vertybiu kaip ir nematom .O reiketu,tikrai reiketu.
.O reiketu,tikrai reiketu.
QUOTE
As skaiciau apie tai, kad reikia ismokti skirti laiko sau, dazniausia suserga tie zmones kurie vis stengesia del seimos, del draugu, cia gera pamoka, kad pirmiausia reikia save myleti
na save aš visada mylejau , nes jei savęs nemylesi pats nieks nemyles.O laiko tai visada skyriau sau ir prieš ligą ir po jos - man visada svarbi mano išvaizda , grožio salonus pastoviai ir per dažnai vaikštau 
I sanatorijas važiuojam su vyru ,nes vienai man neidomu butu ( vaikai jau nemaži patys pasirupina kai tevu nera).Bet kas liečia toleranciją , manau ji su metais igyjama . Negaliu i kitus žiūreti pox....,kadangi yra daug žmonių kuriems reikia moralinės pagalbos,yra vienišų kurie neturi kam pasiguost sakyčiau , kad mylekime šalia esančius žmones gyvus o ne mirusius.Savo gerumu aš dažnai nukenčiu pati , bet kitaip negaliu - sedi kažkas viduje manęs ir liepia taip elgtis lyg sakydamas jei nepadėsi kitam bus blogai tau pačiai 
šiaip kai kurie draugai pasišaipo iš manęs , kad esu motina Terese, bet manau jie to man pavydi nes savyje yra tušti ir egositai .Kai nuvargstu nuo kitų problemų , begu toliau nuo visko pailset,atgaut jėgų ir kita diena vėl viskas 
QUOTE(rasyte @ 2005 03 17, 12:55)
As skaiciau apie tai, kad reikia ismokti skirti laiko sau, dazniausia suserga tie zmones kurie vis stengesia del seimos, del draugu, cia gera pamoka, kad pirmiausia reikia save myleti
Cia tai aukso zodziai.. Mano tevai niekad sau neleido atsipalaiduot ir tiesiog siaip pasedeti sode, nuvaziuoti prie juros. Ne, jiems poilsis - darbas. Atvaziuoja savaitgali, atitirba, isvaziuodami pasiziuri kaip grazu ir iki kito karto. Nesakau kad tai blogai, bet viskas su saiku.. Aisku kiti laikai buvo, norint kazka tureti reikejo arba vogti arba dirbti per kelis darbus ir laisvalaikiu.
As juk irgi priklausau rizikos grupei, todel nutariau stengtis jei imanoma ir patinginiaut be sazines grauzimo, nes pagrinde stresai ir sukelia visas ligas.
Rasyte, tikekimes kad ir echoskopija bus gera, tuo labiau kad kiti tyrimai jau yra geri
Cikadele, reikia tiketis geriausio, tikekimes kad taip ir bus. O jei ne, tai bent nebus uzleista liga, imtasi gydymo...
Arvira, mano zodzius ne taip supratai, cia netaikoma, kam reikia pagalbos, pasiguost ir panasiai, tokiems o ypac savo likimo draugams as visom keturiom lekiu i pagalba, bet zinai, kai kokia giminaite skundziasi kaip jai sunku, nes truksta pinigu, kitam matai beda dar ten is kokios operos, tai as nepakenciu klausyt, lyg tai palyginus su tuo kas atsitiko man, jums, su vaikais, kurie serga, tokie trumparegiski zmones mane tiesiog uzmusa. kaip rusai sako: Mne by vasy problemy
QUOTE(Selena @ 2005 03 17, 09:25)
As visada anksciau ,jei kas atsitikdavo, uzduodavau si klausima sau-KODEL MAN??.i.-O KODEL NE MAN??Gal kitas zmogus nepajegtu to pakelti,gal kitas ne toks stiprus ,gal neturi artimuju kurie jam padetu?Gal ta liga ar beda atitrauke isbandymus nuo tavo artimuju(vaiku,tevu)?
Kai sededavau ir laukdavau savo eiles pasisvytinti,toj pacioj eilej sededavo ir kokie keturi vaikiukai... triju, penkiu metuku ...
Tada neturejau savo ir nezinojau ar is viso kada turesiu,bet nustojau uzdavinet klausima-KODEL MAN ? Klausiau-UZ KA JIEMS ?
