Onkologinės ligos

#13
g.gif Kažkaip viskas baisiai skamba. Va va aš pati kai dirbu operacinėj ir operuojam onkologinius ligonius man plaukai piestu stojas. Kiek visko pamatai, išgirsti.
CViena karta moteryte tokia operavm, taij kaip šiandien atsimenu, prapjovė ir užsiuvo sad.gif . O ji prabudus po narkozės sako taip laukiau, bijojau, o taip greit viskas pasibaigė... Tik vargšė nežinojo dar tada verdikto sad.gif
Man pačiai kartais kas suskaausta tai galvoju, vėžys. Juk ta liga ateina tyliai. ir paslapčia... Ir kas baisiausia kad ta liga puola vis jaunesnius žmones mad.gif
Atsakyti
#14
Pirmą kartą į onkologinę ligoninę išsiruošiau 1995m.kovą-kiek baimės,ašarų ir nežinios tada patyriau. ne vėžys,bet mastopatija-su ja gyvenu iki šiol.Kauno onkologinio momologijos skyriaus vedėja D.Bartuškaitė jau net drauge tapo.Vis tikrinuosi ir laukiu...aišku geriausio-pasveikimo,bet...,nors ačiū dievui neblogėja,gal dievulis leidžia lėliukus užauginti.

Ir aš gimdžiau 1998m.gimė dukra,nes gydytojai rekomendavo gimdyti ir kuo ilgiau maitinti.Liaukiau gandro ilgai,nors prieš dukrytę buvau pastojusi,bet gal vaistų buvo per daug ir 4,5mėn.įvyko persileidimas-dar vienas išbandymas mano dūšiai.Pagimdžiau dukrytę,maitinau,tik nustojau ir vėl skausmai.Ką gi bandymą pakartojau-pagimdžiau sūnelį.

Prieš metus ir vėl mastopatija.Yra daug šitame forume gydytojų pasakykit iš kur ši liga,kodėl nesitraukia.

Užeina tokių liūdnų akimirkų, bet tik retkarčiais,kad ašaros tvenkiasi.Juk visas mano džiaugsmas tik vaikai daugiau neturiu kam pasiguosti.Mamai dabar nieko nesakau-sakau kaip gerai,kad po vaikučių viskas susitvarkė,kad nesijaudintų.
Myliu jus ir gyvenimą heart.gif heart.gif
Atsakyti
#15
Arvira, stiprybes ir daug sveikatos. as irgi susiduriau su onkologine liga, nes mamyte net 6 metus kovojo su ja. tikrai kartais gyvenimo sunkumai taip uzgrudina zmogu, kad jie sugeba dar kitiems padeti, neziurint savo padeties.saunuole, kad ryzaisi parasyti ir uzvesti tokia tema, nes reikia kuo daugiau tokiu zmogiuku. aciu ir sekmes visokeriopos heart.gif
Atsakyti
#16
Mano pazistamai buvo mastopatija, ir ji tikrindavos karta metuose, bet nuejus po metu jau buvo per velai- kruty aptiko piktybini augli, aisku isoperavo. Praejo jau gal 4 metai- moteris zydi, nes reikia gyvent del vaiku, dirba kaip dirbusi, tik tapo absoliucia sveikuole, daug literaturos perskaite, maitinasi visokiom darzovem zalialapem prisvezinem ir pan. Tiesa, po operacijos ji atsisake hemoterapijos- ir nieko, nes lankesi, o gal ir dabar lankosi, pas viena bioenergetika, kuriuo sventai tiki. Net nezinau kaip as elgciausi, juk daktarai yra mesininkai- isoperuoja kad atsakomybe nusiimtu- atseit padariau ka galejau, o ligos visos juk neateina is niekur, cia viskas su musu smegenine surista, nuo imuniteto priklauso, mitybos, teigiamu ir neigiamu emociju. Keista kad po tokiu operaciju net psichologo konsultacijos nepaskiria, nes kiek zinau ji jautesi tragiskai, o kaip kitaip jaustis pamacius savo sudarkyta kuna blink.gif ? Manau isgyveno vien del vaiku ir to daktaro, pas kuri net patys gydytojai su 3-iom vezio stadijom ateina.
Atsakyti
#17
Nezinau,Agne ar gali rupet pooperaciniai randai,kai tu atsibundi reanimacijoj (as apie save),prijungtas prie aparatu,pajudet negali doh.gif sutinku po kokio men.kai sustipreji.Man kunas nerupejo-tik noras pasveikt,o kas liecia chirurgus likau patenkinta ir dekinga prof.Bagdonui ir visam torokaliniam skyriui clap.gif MANĘS NESUZALOJO - O IŠGELBĖJO GYVYBĘ
Atsakyti
#18
Mano artimuju tarpe taip pat yra asmuo sergantis veziu - mano teta. Taciau bendraujant su ja, sekant jos gydyma, man kuo toliau tuo labiau si liga atrodo visiskai pagydoma (aisku priklauomai nuo stadijos ir kitu aplinkybiu). Ir teta mano be galo stiprus zmogus - ji toliau gyvena aktyvu pilnaverti gyvenima ir nepaluzta. As tikiu kad ji visiskai pasveiks ir pamirs kad kazkada buvo sunku.
Atsakyti
#19
Vėžinės ląstelės – tai pakitusios organizmo ląstelės, įgijusios nenormalių savybių: jos neribotai ir nevaldomai dauginasi, perauga gretimus audinius bei migruoja į kitas organizmo vietas (metastazuoja). Vėžio progresavimą galima sustabdyti, ligonis gali pasveikti. Ligos eigą lemia morfologinė vėžio forma, jo išplitimo laipsnis, galimybė taikyti tam tikrus gydymo metodus.
Atsakyti
#20
As NEKENCIU sitos ligos!!!!!!!!!!!!! Is pradziu ji ateme mano seneli, po to mamyte, o neseniai nuo jos mire antras mano senelis........ Kazkokia nesamone mad.gif
20 a. maras. Nera ne vienos seimos, kurios nebutu palietusi si liga. Mano bendradarbes mama serga is kart 2 veziais, kitos bendradarbes tetis mires nuo vezio, o trecios tetis serga..... Blogiausia, kad si liga nepaprastai issitycioja is zmogaus, neleidzia ramiai numirti. As maciau tiek skausmo ir kanciu, kad manes niekas niekada neitikins, jog yra dar baisesne liga......


P.S. Musu seimoje net neminimas sios ligos vardas.....
Atsakyti
#21
Dar mėnuo nepraėjo kai nuo šios baisios ligos mirė mano mamytė. Toms kurios(ie)
kovoja su šia baisia liga linkiu daug stiprybės, kantrybės ir sekmės ją įveikiant.
Atsakyti
#22
Čikita, tu tikrai stipri asmenybe. Linkiu sekmes tau ir tavo seimynai. Tu - tikra saunuole clap_1.gif

Arvira, patikek, esu tikrai "skysta". Vos kas - is kart asaros. Atsimenu, kai prie mamos stengdavausi neverkti ir laikytis, o grizusi namo zliumbdavau ir zliumbdavau. nu va, ir vel verkiu...

Carmen, labai labai uzjauciu tave del mamytes mirties. Buk stipri.

Sutinku su Arvira, kad apie sudarkyta kuna geriau nekalbeti. Svarbiausia - PASVEIKTI. Mano mamytei nupjove visa kruti, dabar ji nesioja implanta ir atrodo bei jauciasi tikrai ne prasciau uz sveikas moteris. Labai svarbu nepaluzti, svarbu, kad tave palaikytu artimieji, svarbu, kad neliktum viena, kad galetum pasikalbeti bent su kazkuo. Svarbu tiketi, kad viskas bus gerai. Didziuojuosi savo mama. Butent tokia asmenybe ji yra. Ji sugebejo nepaluzti. Aisku, dar laukia hormonu terapija, dazni vizitai tikrintis, bet mes tikimes, kad baisiausia jau praeityje.
Viena mamos drauge (susipazino guledamos ligonineje) visuomet sako : laikykimes. Taigi moteriskes, laikykimes smile.gif
Atsakyti
#23
Mano seimoje yra pasitaikes kraujo vezys, storosios zarnos vezys, plauciu vezys gal net dubliavosi ar keturissyk pasikartojo wink.gif
praejusiais metais mire mano mociute, kuri sirgo storosios zarnos vezys...jai tiesiog prakiuro zarnos ir ismatos verzesi lauk sad.gif gal kam nuskambejo negraziai ir neestetiskai, bet tiesiog taip buvo, tekdavo nuolat kambarius tvarkyt, plaut vedint, nes niekaip nebuvo galima sutvarkyt, buvo reikalinga skubi operacija.
Keisciausia, kad mes net nesuzinojom kelintos stadijos vezys ten buvo...paeme tyrimams, tada padare operacija ir mociute mire praejus savaitei po operacijos taip ir nesulaukus tyrimu atsakymu...ji buvo sena, paskutiniu metu net nesiorientavo....
O tetes pusbrolis, toks labai grazus ir gabus- mire kraujo veziu...tada dar buvau vaikas ir nesupratau, kas tai yra...mama paaiskino, kad tada kraujas virstas vandeniu... g.gif Kaimynas mire lupu kampucio veziu, kitas mire kerkles veziu, paskutinemis dienomis nieko negalejo praryti...ligonine jo kaip beviltisko ligonio nebeprieme ir jis mire....badu, nes nieko negalejo valgyt, o zmona net ir nebeismane kaip ji maitint....
KOKIU TIK FORMU NEBUNA TO BAISAUS VEZIO...
Ir pati esu ejusi pas onkologa del apgamu , kuriu turiu itin nemazai...deja net siuntima sunku gauti, sako, kad ligu ieskau, bet juk as noriu tik pasitikrinti....del visa pikto...kas tave apsaugos jei ne tu pats.........
Atsakyti
#24
Šiuo metu serga labai artimas žmogus. Kaip ištverti?
Atsakyti