tik ka pakeisi . Siaip apie Vilniaus onkologus 
yra skaudziu nusivylimu...rasyk AZ jei domina , nes nepadoru butu viesai kritikuot nenusisekusi gydyma , juk ziurint pas ka papuoli ir visur tenka sutikt daktaru 
ir .
Tai naturalu , kad gydytoju nuomones nesutinka ,galima palygint ir issirinkt priimtina varianta , o juk jie irgi zmones ne dievai - iesko optimlaus sprendimo...sutinku , kad mus pacietus tas vargina tik ka pakeisi . Siaip apie Vilniaus onkologus yra skaudziu nusivylimu...rasyk AZ jei domina , nes nepadoru butu viesai kritikuot nenusisekusi gydyma , juk ziurint pas ka papuoli ir visur tenka sutikt daktaru ir .
tik ka pakeisi . Siaip apie Vilniaus onkologus yra skaudziu nusivylimu...rasyk AZ jei domina , nes nepadoru butu viesai kritikuot nenusisekusi gydyma , juk ziurint pas ka papuoli ir visur tenka sutikt daktaru ir .
Vakar buvau seminare ir l. gera fraze isgirdau: ,,Nera teisybes, yra tik nuomone". Turbut gydytojai apie zmogaus sveikatos padeti diskutuoja taip, kaip valdzios atstovai diskutuoja apie istatymus, kiekviena institucija interpretuoja savaip, iesko sau palankesniu variantu. Liudna, kai ta pacia situacija, gydytojai supranta skirtingai, o jei nugali klaidinga nuomone...
merginos,gal galetumet man pasakyt ar is kraujo tyrimo galima suzinoti apie vezi,aisku ne kraujo visai as neismanele 
visai as neismanele
| QUOTE (zivile @ 2004 11 11, 13:57) |
| merginos,gal galetumet man pasakyt ar is kraujo tyrimo galima suzinoti apie vezi,aisku ne kraujo visai as neismanele |
Jeigu tai specifiniai tyrimai - kai kurių navikų atvejais galima įtarti, tačiau jų niekas šiaip sau profilaktiškai nedaro, tik kai yra įtarimas jau konkretaus naviko. O iš bendro kraujo tyrimų - kartais būna padidėjes ENG. Bet pvz mums joks kraujo tyrimas jokio nukrypimo nerodė.
| QUOTE (cipsas @ 2004 10 26, 21:01) |
| sveikos mamytes,skaitau ir zaviuosi jusu stiprybe kovojant su sia baisia liga.prasau patarimo,nes nebezinau kaip elgtis.mano drauge suzinojo kad serga veziu,ispradziu tai slepe,veliau issipasakojo,dar veliau pareiske kad nenori,kad matyciau kaip ji mirsta,mes issiskirem(nebuvom vede).kotik nebandziu kad ja itikinciau,kad jai reikia pagalbos,rupescio,artimo zmogaus salia,viskas perniek.ka bedaryciau viskas kaip i siena,paskutini karta kai su ja kalbejau telefonu supratau kad viskas krypsta vis blogin:ji nebenori kovoti,vis didesnis pesimizmas.apie ligos eiga beveik nieko nezinau,nes ji man nieko nepasakoja ir daznai tel. nekelia.zinau kad jai pagalba reikalinga,kaip oras,o as nebezinau ka ir bedaryti,kaip jai suzadint vilti,man atrodo kad cia daar ir depresija isimaisiusi.ji jauna jai tik 20m,viskas zmogui pries akis ir se tau toks gyvenimo akibrokstas,stai trumpai musu istorija,mielosios prasau patarkit ko imtis nes nebegaliu sedet ir ziuret kaip gesta brangiausias zmogutis,nebenoriu verkt ir skandint nevilti svaigaluose,noriu padet,noriu kovot,NORIU KAD JI GYVENTU IR TIKETU GYVENIMU. |
na ir as isikisiu
siaip tai kaip jau visos minejo svarbus tas palaikymas. mano atveju buvo atvirksiai, man brangus zmogus buvo labai sutrikes ir pan. na nenoriu rasyti kad nusisuko, nes kaip daugelis sako labai issigando del to taip regavo.
aisku labai norejosi to palaikymo ir dar dabar nelabai tiesa pasakius atleidau
na gal buvo lengviau kad kiti palaike, ir net gi tie is kuriu maziausiai tikejausi. paskui vienas net pasake, nu nezinau kaip jauciausi kai pamaciau po operacijos, taip norejosi tau padeti. va tie zodziai dar ir dabar ipareigoja nepasiduoti
bet va nezinau is kur bet atsirado toks noras gyventi
, buvo beveik tas pats kaip atrodysiu, kas bus kad tik gyventi (nors pries liga sakydavau nu jei jau tektu but invalide tai turbut nusizudyciau)psichologai tai aiskino soko busena (na diagnozavo ir operacija atliko praktiskai per 2 men, nebuvo daug laiko kad suvokciau tiesa), na del to buvo toks noras gyventi. dabar prisiminus nu tikrai sunku patiketi kad taip kovojau.veliau tiesa pasakius dar ir vaistai isikiso, nezinau ka ten leido bet kai juos nutrauke buvo tikrai liudna, ir grizus namo praktiskai pasijutau kaip uz borto
gal tavo draugei kazkas atvirksciai, jei ji neseniai suzinojo paprasciausiai tokia reakcija, na ji gal dar nesuvokia esmes? psichologai aiskina ir tai dar kad pas kiekviena zmogu, lygiai taip pat kaip ir pas gyvuna yra instinktas bet kokiu atveju gyventi, bet kaip bet svarbiausia gyventi.
na nezinau cia tokie isvartymai, bet man visada buvo idomu kodel zmones i tokias ligas skirtingai reaguoja ir nuo ko priklauso va cia turiu papriekaistauti tai tvarkai kokia yra ligonineje, man gulint praktiskai puse isleisdavo su diagnoze depresija. nu tai ar negalima dar ligonineje bandyti spresti tos problemos, tikrai daug zmoniu reaguoja taip kaip sureagavo tavo drauge, ir manau kad reiketu vienokiu ar kitokiu budu jiems padeti. gaila kad as ne psichologe, turbut teikciau konsultacijas nemokamai
ir dar man baisiausia turbut buvo apkrauti artimus zmones savo problemomis, na tomis jei reiketu visa gyvenima slaugyti ir pan. kazkaip tada galvojau kad jei jau taip atsitiks tai tikrai issiskirsiu su vyru, kad jis galetu normaliai gyventi. na nezinau ar buvau teisi
daug prirasiau bet ta tema labai jau artima
sekmes tau, tikrai nepalik jos, bandyk bet kokiu atveju su ja suarteti ir jai padeti. as tikrai tikiu kad ji nori gyventi, kad ji nori kovoti. gal paprasciausiai nezino kaip, o gal tie periodai kuriuos ivardija psichologai
. beje as gal ir gerai jauciausi bet psichologo man vis gi prireike, pati prasiau, nes zmogus susiduri su tuo kad nezinai net kaip elgtis, o ypac kai pasikeicia isore. tikrai tikiuosi kad nepasiduosit ir kartu iveiksit liga
Paskaičiau ką tu ricija parašei ir apsižliumbiau. Man taip pagailo savęs, aišku skamba kurioziškai, juk ne aš sergu ir ne man yra blogiausia. Bet kaip susiūtaikyti su baime ir pastoviu nerimu, kad vieną dieną liksi viena ir teks su ta vienatve gyventi. Bet ne vienatvė blogiausia, o periodas, kai teks su mirtimi kovoti ir įsisamoninti, kad jau galas. O dar blogiau, kad aš lieku viena su savo baimėm nes neturiu teisės savęs gailėti ir nėra į ką atsiremti. Tik gali naktį žiūrėti į mylimojo veidą, klausytis jo kvėpavimo ir likti su didžiausiu siaubu, kad kažkada ateis diena, kai jo šalia nebebus. Nemėgstu nakties.
nu baikim, migluze
dabar as zliumbiu. daznai galvoju kuriam yra skaudziau ir baisiau? ar tam kuris serga ar tam kurio artimas zmogus serga?
man kazkaip atrodo kad skaudziau butu jei kas nors sirgtu is man brangiu zmoniu. nu siaubas vien pagalvojus, jau geriau iskenteti man, ypac kai esu isitikinusi kad mirtis nera baisi, o ir kai numirsim manau bus daug geriau, baisu tik palikti pasauli neivykdzius visu darbu
del gailejimosi, kartais ir man atrodo kad negaliu gailetis saves, nes man nera dar taip blogai , nors kartais galvoju ir kitaip, ypac kai aplinkiniai tikrai viska turi (cia ne materialioji puse )
nors kartais jauciuosi del to tikrai kalta, yra labiau nuskriaustu zmoniu nei as, ir kad man nera tai blogai. kaip paziuresi kokiu kampu:hm bet kartais tikrai norisi verkti ir visa ta stiprybe mesti.
norisi buti silpnai kad kazkas tave apsaugotu
ir va kas blogiausia, kad mes bijom likti vieni. na nezinau ar gerai mastau bet manau kai zmogus mirsta verkiam tikrai del saves. juk net patys pasakom tai kaip gyvensim be jo ir pan. ir man pvz. geriau mirti pirmai kad nereiketu matyti artimo zmogaus mirties. ir ka vel galvoju apie save na gerai gal geriau kartu? kaip titanike tie senukai lovoje
dabar as zliumbiu.
daznai galvoju kuriam yra skaudziau ir baisiau? ar tam kuris serga ar tam kurio artimas zmogus serga?man kazkaip atrodo kad skaudziau butu jei kas nors sirgtu is man brangiu zmoniu. nu siaubas vien pagalvojus, jau geriau iskenteti man, ypac kai esu isitikinusi kad mirtis nera baisi, o ir kai numirsim manau bus daug geriau, baisu tik palikti pasauli neivykdzius visu darbu
del gailejimosi, kartais ir man atrodo kad negaliu gailetis saves, nes man nera dar taip blogai
, nors kartais galvoju ir kitaip, ypac kai aplinkiniai tikrai viska turi (cia ne materialioji puse )nors kartais jauciuosi del to tikrai kalta, yra labiau nuskriaustu zmoniu nei as, ir kad man nera tai blogai. kaip paziuresi kokiu kampu:hm bet kartais tikrai norisi verkti ir visa ta stiprybe mesti.
norisi buti silpnai kad kazkas tave apsaugotu
ir va kas blogiausia, kad mes bijom likti vieni. na nezinau ar gerai mastau bet manau kai zmogus mirsta verkiam tikrai del saves. juk net patys pasakom tai kaip gyvensim be jo ir pan. ir man pvz. geriau mirti pirmai kad nereiketu matyti artimo zmogaus mirties. ir ka vel galvoju apie save
na gerai gal geriau kartu? kaip titanike tie senukai lovoje
Расскажу коротко историю сестры моей бабушки
Лет 15 назад, моей родственнице поставили рак и что ей жить осталось не более года
Она до сих пор жива и здорова 
Похоронила мужа, вышла замуж за это время 
И еще куча планов на будущее
nesuprantu ka tu norejai pasakyt savo postu , Server59 , gal galima smulkiau... tai ar diagnoze neteisinga buvo , ar ji gydesi , ar ne ?..Kad gyva tai
Диагноз у нее точный, метостазы по всему телу. Знаю что делала себе- химиотерапию(я не знаю как это называется), и знаю что лечиться народными методами
Сказать я хотела, что она как и ты просто верит
Хотя ей ее дети прямо говорили, что она скоро умрет А она верит в себя
na as irgi taip sakiau tikejimas labai galingas, tiesa pasakius jis mane ir istrauke. bet kaip kartais buna gyvenime, pavargsti kovoti, pavargsti tiketi issiilgsti tos ramybes
nors kaip kazkas pasake ir buvau labai supykusi. na nenusimink, kazkam juk turi nesisekti
nors kaip kazkas pasake ir buvau labai supykusi. na nenusimink, kazkam juk turi nesisekti
tikejimas is tiesu - geriausi vaistai ... o kad nepavargtum reikia tikslo , stiprios atramos , pagaliau mylet gyvenima...Prisimenu kai man isisege erke , aisku as pasiskiepijus , bet nuo Laimo ligos teko doze antibiotiku gaut , gydytoja dejuot pradejo , o as jei atsakiau
- ne manes tokia maza erke neisgasdins , jei su veziu susitvarkiau tai ir erke man nebaisi iki siol juokiasi daktare is siu mano zodziu .Juk optimistai nesensta
