O as suprantu autore ir taip is karto pasmerkti ir nurasyti vaikino turbut irgi negaleciau. Nes:
1. Kazkodel galiu isivaizduoti situacija, kai baliaus atmosfera ir didelis alkoholio kiekis susuka galva ir zmogus iskrecia tokia nesamone. Nesakau, kad pateisinu, tik sakau, kad suprantu, kad taip gali atsitikti.
2. Manau, kad vyro jausmai mylimai moteriai ir aistros proverzis gerai isgerus yra niekaip nesusije. Tai kad vyrukas iskrete tokia kvailyste, dar nereiskia, kad jis is principo yra babnikas, kad cia ne pirmas ir ne paskutinis kartas, kad savo drauges nemyli, vaziavo kazko tikedamasis ir pan.
3. Dauguma forumieciu situacija vertina labai vienpusiskai - prisigeres nuejo i kaire, babniko ir alkoholiko etikete priklijuota, skirkis. As vistik manau, kad reikia vertinti ne viena is konteksto istraukta fakta, o visus tuos penkis metus, kuriuos temos autore praleido su tuo zmogum.
4. Priimant sprendima atleisti ar ne, reikia vertinti kokie santykiai buvo visa laika, ar autore jautesi mylima ir laiminga su tuo zmogum, ar pries tai dar buvo progu suabejoti vyro istikimybe ir pan.
5. Is to ka perskaiciau, panasu kad iki to ivykio viskas kaip ir grazu buvo. Todel galvoju, kad zmogus nusipelno antro sanso, ypac jei jis gailisi ir autore tiki, kad ten tebuvo pasiglamzymas.
6. Bet. Kvaila butu is karto atleisti ir toliau gyventi lyg niekur nieko. Draugas turetu labai aiskiai suvokti, kad jam atleista viena karta, bet antro atleidimo nebebus. O visus vestuviu, vaiku planus tikrai atideciau kuriam laikuo i sali (ne menesiui, o bent jau metams ar dviems) ir stebeciau vyra ir situacija, kaip viskas klostysis toliau.
