girtas vyro nuklydimas

Tikrai taip Niekaip nesuprantu tokių "atgailų" būtinybės.

Anyway, aš vyrui darbo tikrai neliepčiau mest. Jei norės, tai bet kuriame darbe ras ir su kuo nusilakt, ir su kuo pasiglamžyt, o geri darbai ant šaligatvių nesimėto. Kaip visada tokiose temose visi greiti svetimus darbus, svetimus draugus ir svetimus vyrus į šiukšlių dėžes mėtyt Vat jei pačioms reiktų, pažiūrėčiau kaip būtų

Temos autorės vietoje pagalvočiau su kuo aš, kodėl aš ir kur aš einu. Tik Jums nuspręsti, ar galite pasitikėti tuo vyru, kokių pokyčių Jūsų santykiuose ar jo poelgiuose reikia (jei reikia) ir galite Jūs su šia situacija susitvarkyti nepaskendusi nuoskaudose, ar ne. Galbūt užtektų kad vyras nebeitų į darbo išgertuves? O gal reikia ir sunkesnių sprendimų. Bet kokiu atveju, tik Jūs žinote, kas Jums padės gyventi be baimių ir nuoskaudų

Shalam, gal nuskambės žiauriai, bet Jums 24 m., žiūrėkit TIK SAVĘS. Ateities planai, vaikai, meilė seilė ir gerai atsiliepiantys kolegos tik rodo, kad diedas Jums gerai praplovęs smegenis ir Jūs neadekvačiai reaguojat į realybę - jis bepradedantis alkoholikas + davėsi su kolege (pačiam įkaršty prabudo sveikas protas? Jūs tuo tikit?? nebūkit naivi), o Jūs vis dar su juo. Ir dar teisinat jį. 

Dabar įsivaizduokit savo dukrą tokioj pačioj situacijoj. Ką jai patartumėt? Patartumėt vest diedą pas psichologą ir tikėtis, kad pasikeis? Ar saugotumėt savo vaiką nuo tokių santykių?

SAUGOKIT SAVE.

As irgi sutinku, kad nereikia. Bet nereikia ir nusitrenkti neaisku kur paroms, kad prisigertum iki zemes graibymo. Is esmes as netgi ir uz isvykas su nakvyne, jei tai yra edukacine programa, darbuotojai vaziuoja, kad kartu pasiteambuildintu, susipazintu, suzinotu, kazka naujo. O issinuomuot grycia ir prisigert - nu sorry, cia ne darboviete, o neissilaksciusiu studentu bendrabutis.

Pfff Mūsų darbe yra grupelė bendradarbių, kur kartą metuose išvažiuojam pasitūsint Kam nepatinka - nevažiuoja. Niekas neverčia

Tai grupele bendraminciu nuo bendro ir oficialaus imones baliaus siek tiek skiriasi?
As irgi su kai kuriais bendradarbiais ir pabaliavoju ir neoficialioje aplinkoje susitinku.

Nu gal. Bet rezultatas vis tiek tas pats - balius sodyboje per naktį be antrų pusių Tik kad nesiglamžo niekas

Tai as ir sakiau, kad is esmes tai yra visiskai normalu. Nenormalu, kad i tokius balius vaziuoja zmogus, kurio antra puse kaip ir nelaiminga del tokio vaziavimo. Nenormalu, kad prisigeria iki tiek, kad glamzosi pakampeje. nenormalu, kad pasiglamzes dar puse paros praleidzia toje pacioje kompanijoje ir grizes vaidina atgaila (jokia cia atgaila, cia savo uzpakalio saugojimas).

Autore, atsakykit, kodel jus ji taip ginat? Kodel fokusuojates i ta merga, savo berna (tai vyras jis ar tik sugyventinis visgi?), o ne i save? Ka jauciate ir ko norite jus?

Galvojat, jei atleisit dabar, tai netaps paskata daryti ta pati kita karta? As jokio atgailavimo is nupasakotos situacijos nematau.

Moterys, labai ačiū už Jūsų komentarus, vienokias ar kitokias nuomones.

Iš tikrųjų keista, kad ne viena Jūsų man vis nori įrodyti tą "iš kur žinai, kad čia pirmas kartas???", "negali būti, kad taip ėmė ir sustojo" "100proc ne pirmas kartas". Skaudina, kad turiu įrodinėti tai, ką žinau (o gal visgi neturiu?). Mano draugas/sugyventinis/vyras (ar vyras vyru tampa tik po santuokos?). Nuo pirmų pažinties dienų buvome labai artimi, atviri vienas kitam. Pažįstu visus savo draugo draugus, jis pažįsta mano, didžioji dalis mūsų draugų yra bendri. Draugas niekada nesišlaistė kur nors per naktis, jei eidavo į kokį susitikimą su draugais (ir draugėm toj pačioj krūvoj), visada pranešdavo kaip sekasi, grįždavo tada, kai pasakydavo, kad grįš, nedingdavo. Taip, draugystės pradžioj "paleistas" vienas jis prisigerdavo, vėliau po truputį ėmė tvarkytis, net nepamenu, kada paskutinis kartas prieš šį būtų toks, kad grįžtų nusitašęs. Man atrodo, kad pakankamai ilgai dirbom ties šitu klausimu, bet rezultatas toks, koks yra.

Dėl balių - jau tikriausiai sakiau ir ne kartą, kad labai skaudina tai, jog draugas, žinodamas kaip nemėgstu tokių jo darbo vakarėlių (vyksta du kartus per metus), vis tiek važiavo ir pažadėjęs nenusigerti - pamiršo savo pažadą. Ir aš visgi esu toj pusėj, kad į tokius retus vakarėlius yra normalu, kad nekviečiamos antros pusės.

Man pakankamai slidi ir deganti atrodo jo atgaila, todėl neskubu daryti jokių sprendimų.

Teigti, kad vyras gali buti 100 procentu istikimas gali tik moteris kuri nepazista vyru fiziologijos.
Tai, kad jis su ja bendravo po to ir priiminejo jos bajerius, gali rodyti, kad jis bijo, kad ji visko nepapasakotu.
Jei jis butu toks doras, tai butu pasiuntes ja nx, trumpai ir greitai. Bet to nepadare o bendravo. Reiskia arba jis tokiems dalykams nera abejingas arba jis bijo ja supykinti, kad ji visko neisdetu kas buvo.

Mano istikimybe sakysim galima 100 proc pasitiket, bet tam irgi yra priezastys...

Shalam, tu lb naivi

1. Nuo pirmų pažinties dienų buvome labai artimi, atviri vienas kitam. Pažįstu visus savo draugo draugus, jis pažįsta mano, didžioji dalis mūsų draugų yra bendri. Draugas niekada nesišlaistė kur nors per naktis, jei eidavo į kokį susitikimą su draugais (ir draugėm toj pačioj krūvoj), visada pranešdavo kaip sekasi, grįždavo tada, kai pasakydavo, kad grįš, nedingdavo. Taip, draugystės pradžioj "paleistas" vienas jis prisigerdavo, vėliau po truputį ėmė tvarkytis, net nepamenu, kada paskutinis kartas prieš šį būtų toks, kad grįžtų nusitašęs. Man atrodo, kad pakankamai ilgai dirbom ties šitu klausimu, bet rezultatas toks, koks yra.

2. Dėl balių - jau tikriausiai sakiau ir ne kartą, kad labai skaudina tai, jog draugas, žinodamas kaip nemėgstu tokių jo darbo vakarėlių (vyksta du kartus per metus), vis tiek važiavo ir pažadėjęs nenusigerti - pamiršo savo pažadą. Ir aš visgi esu toj pusėj, kad į tokius retus vakarėlius yra normalu, kad nekviečiamos antros pusės.

3. Man pakankamai slidi ir deganti atrodo jo atgaila, todėl neskubu daryti jokių sprendimų.

1. Jus labai naivi. Ir visiskai nepazistat nei vyriskos pasauleziuros, nei psichologiniu, nei, galu gale antropologiniu niuansu.

2. Pamirso, arba zinojo, kad nieko nebus. Juk ir anksciau nieko nebudavo, tiesa? Duodu nukirsti pirsta, kad is pat pradziu buvo aisku, kad niekas jo atgal neves. Sita legenda buvo sukurta, kad jus ramiau jaustumetes visa ta laika iki paskutines akimirkos. O paskui ka jau, papyksit ir atleisit.

3. Sprendimu daryti jusu mano galva cia niekas (na beveik niekas) ir neragina. Kaip tik pabandykit paziureti i viska is salies, ramiai. Paziurekit i jo veiksmus. Zadeti jis gali daug ka, o stai daryti...

O del skirtis ar nesiskirti - taip, antro sanso nusipelne visi, bet atsakykit sau: ar busite rami, kai jusu draugas uztruks darbe, eis su bendradarbiais i kavine, galu gale, vel vaziuos i imones baliu?

Jūs stebitės mergina, o aš stebiuosi jūsų vaikinu. Kaip jis su TOKIA (kaip jūs ją pateikiate) galėjo sumesti laižiaką? Kuo jūsų vaikinas yra geresnis už ją? Kad garsiai visiems nepasakoja, kaip jam čiulpė? Žinokite, kad ant nesuinteresuotos vaikino niekas neužlips. Na tikrai buvo flirtas ir panašiai, su abejingu nepasilaižysi. Nustokite kritikuoti tą merginą, labiau koncentruokitės į tai, su kuo gyvenate. Ir šiaip alkoholis visur yra sunkinanti aplinkybė, o jūs ją pateikiate kaip lengvinančią (žinoma, tik ne "lipančiai" merginai ). Dar keista, kad tiek tariamai priliuobęs dar kažką prisimena, kad atgailą padarė, gal vis tik buvo ten kažkiek blaivaus proto, tik kaip paprastai kitą dieną padaryti veiksmai jau nebeatrodo gera mintis.
Jūs nesate vedę, nėra vaikų, o jau vyksta tokie dalykai. Čia labai rimti signalai ateičiai. Aš vaikino nenurašau, nesakau, kad ne pirmas čia jo paklydimas, nestovėjau su žvake prie lovos. Bet alkoholis yra labai blogai. Tikrai turite galvoti apie save, ko norite. Man visada prioritetas buvo tas, kad vyras negertų. Aš ką norėjau, tą gavau. Pažįstu jauną žmogų, kuris buvo alkoholikas, bet savo gyvenimą susitvarkė. Jūsiškis ir turi gydytis. Nevartojant alkoholio ir į įmonės baliukus nesinorės, jaustis balta varna niekas nenori