Tai maniškis irgi katiną čiumpa, tas miaukia, bet niekur neina. Bet jei nepatiktų neateitų. O tai ratą apsuką ir vėl prie pat tupi. O pirmą mėnesį tai visiškai ignoravo, jau net pergyvenau, kad nesusirgtų depresija. O dabar katinas tai kažkas toookio, tik pamato tai išsišiepia iki ausų, rankutes į jį tiesia.
Jo, orai tai nei šis nei tas. Dar kai saulė namus prišildo, tai visai be ryšio. Kol išeinam į lauką tai abu sušylam labai, o lauke šaltoka. Na bet kol lopšyje guli tai nėra taip baisu. Bet lyg tais po savaitgalio jau atšils vėl.