QUOTE(Persikute123 @ 2017 01 26, 20:28)
Na, kad jau paklausei..
Šiandien mačiau savo pilvelio gyventoją jam jau 8 savaitės ir jo širdelė plaka!!
Atleiskit, kad neprisipažinau anksčiau, tačiau tiek nerimavau, kaip jis augs, kad daugiau buvau užsiėmus panikavimu nei dalijimusi džiaugsmu
Trumpai mano istorija - 4 ciklus bandžiau užauginti gleivinę, ir ji vis būdavo per plona.. 4-am cikle užaugo "daugiausiai" - apie 7 mm, turkai palaimino (nes tikriausiai suprato, kad užauginti daugiau nepavyks) ir liepė atskristi. Nepasakosiu, kiek buvo streso tą savaitę prieš FET, kai kas antrą dieną ėjau matuotis, ir kasdien matydavau tą patį.. kai net po Ovitrelle, kuris man išaugindavo, nepajudino gleivinės iš mirties taško.. kai ėjau pas ginekologę matuotis 12h, ir dar nebuvau tikra, ar 18h sėdėsiu lėktuve, kuriam turėjau nusipirkus be galo brangius bilietus
Bet išskridau. Tiesa, kitą dieną gydytojas dar patikrino ir tik liūdnai palingavo galvą "bet vilties yra". Ir jau vakare gulėjau su savo žirniuku pilvelyje, dainavau lopšinę, draugė Lietuvoje uždegė stebuklingą žvakutę
Kalėdų rytą vyras gavo dovanų teigiamą nėštumo testą, o kai užplakė širdutė, atrodė, kad stebuklų metas vis dar tęsiasi. Labai viliuosi, kad jis tęsis dar gerą pusmetį
Šiandien mačiau savo pilvelio gyventoją jam jau 8 savaitės ir jo širdelė plaka!!
Atleiskit, kad neprisipažinau anksčiau, tačiau tiek nerimavau, kaip jis augs, kad daugiau buvau užsiėmus panikavimu nei dalijimusi džiaugsmu
Trumpai mano istorija - 4 ciklus bandžiau užauginti gleivinę, ir ji vis būdavo per plona.. 4-am cikle užaugo "daugiausiai" - apie 7 mm, turkai palaimino (nes tikriausiai suprato, kad užauginti daugiau nepavyks) ir liepė atskristi. Nepasakosiu, kiek buvo streso tą savaitę prieš FET, kai kas antrą dieną ėjau matuotis, ir kasdien matydavau tą patį.. kai net po Ovitrelle, kuris man išaugindavo, nepajudino gleivinės iš mirties taško.. kai ėjau pas ginekologę matuotis 12h, ir dar nebuvau tikra, ar 18h sėdėsiu lėktuve, kuriam turėjau nusipirkus be galo brangius bilietus
Bet išskridau. Tiesa, kitą dieną gydytojas dar patikrino ir tik liūdnai palingavo galvą "bet vilties yra". Ir jau vakare gulėjau su savo žirniuku pilvelyje, dainavau lopšinę, draugė Lietuvoje uždegė stebuklingą žvakutę
Kalėdų rytą vyras gavo dovanų teigiamą nėštumo testą, o kai užplakė širdutė, atrodė, kad stebuklų metas vis dar tęsiasi. Labai viliuosi, kad jis tęsis dar gerą pusmetį
Nerealu net ašaros susikaupė ir džuaugsmo
Sveikinu