Sveiki, rasau cia, nes nebezinau ka daryti, kam issipasakoti. Jau ilga laika jauciu nuolatini nerima, nebegaliu net miegoti, visa laika kankina ivairios mintys, baime. Nebegaliu taip gyventi, vargina ta nuolatine itampa, viskas nebemiela, nesinori net keltis is lovos. Siuo metu isgyvenu gan sunku laikotarpi - skiriuosi su suzadetiniu ir ta baime del ateities nebepakeliama. Gyvenu UK tad cia neturiu daug artimuju. Jei gyvenciau Lietuvoje, galeciau tiesiog susikrauti daiktus ir grizti pas tevus, o cia net nezinau kur kraustytis. Na bet kazkaip ta problema isspresiu. Labiausiai neramina mano savijauta, esu 32 metu, nebuvau istekejusi ir neturiu vaiku todel jauciu nuolatini spaudima is visu, nurasau save, laikau nevykele. Visi draugai su seimomis, susikure gyvenimus, o pas mane vel viskas sugriuve ir nebeturiu jegu stotis. Kasdien verkiu, nebegaliu taip. Galvoju gal geriausia butu grizti i Lietuva pas tevus, gal atsistociau ten ant koju. Esu visai pasimetusi

Jei nueiciau pas gydytoja, manau israsytu vaistu, o as nenoriu, noreciau issikapstyti is to nerimo pati, bet jauciu kad jau nebesusitvarkau