Buvusioji, gal tavo pardavėjas siaubiakų prisižiūrėjęs. Įtariu, atėjai ryžtingu maniakės veidu pirkti to grandininio.
Ingrida, pavasarį dar tas dvaras sudegė. Na, naujieji dvarininkai gerokai nusigyveno, investavo viską į bambalius ir neužteko pinigo malkoms. Degindavo kokias tai tūtas, liekančias nuo kažko suvynioto. Jos ilgos, niekas ten nesivargino perpus pjauti. Nudega, pastumia gilyn ir tiek. Paskutinis budėjimas buvo matyt su alumi derinamas, užmigo, pabudo, kai jau viskas liepsnose. Patys pabėgo, šuniukas užduso.
Gaila, ten tik atsikrausčiusi gyvenau. Toks kaip ir bendrabutis buvo, mūsų buvo 5 jauni - neženoti. Tiesą sakant patys kelis kartus vos nepakūrėme. MB draugas pareidavo po kokios šventės ar darbo, puodą su kokiu mitalu ant dujinės ir pats į lovą kokioms penkioms valandoms. Pirmą kartą taip ilgai virė makaronai. Patyliukais sušokome visa chebra, persidažėme lubas ir sienas virtuvėje. Po kelių mėnesių buvo paliktas puodas su mėsa. Va tada tai jau buvo... Net kaulai susilydė su puodo dugnų, koridoriuje tokie riebūs voratinkliai varvekliais nukaro...
Na, vėl suremontavome. Tą rudenį draugė su savo bernu, kuris irgi buvo to bardakyno gyventojas, pririnko gal keturis kibirus gervuogių. Daug jų buvo grioviuose prie šaudyklos. Kiek ten uogienės išsivirė, visa kita pavertė vynu. Susirinkome tą lapkritį lietuviško Beaujolais ragauti. Reikėdavo ten į boilerį pripumpuoti vandens ir tik tada įjungti šildymą. MB draugelis paskubomis, kad savo eilės ragavimui nepraleisti, nubėgo ir įjungė tenus be vandens. Išeiname į koridorių - ogi jau įkaitę tenai raudonom žiežirbom šaudo...
Knieti palekt i miska,bet vis nesugebu,paskutini kart grybavau 31d.Pradedu ruostis venu op 
Kankinau sendien obeli,bet nepabaigiau,pavargau 
Uzsiprasiau pas MB dovanos,akumuliatorines pjaustykles.Sakau,kol svogeris buvo gyvas,gaudavau dovanu-tai teleskopines zirkles,tai sodo zirkles,o ko tamsta nepadovanoji man nieko 
Miargai-uzsakyta,gal uz sav bus 
