Ingrida, pas mane tikrai jokio sniego.
Gladijau, uošvė tavo ko gero kaip tas čiukčis " ką matau, apie tai ir dainuoju", gal tiksliau "apie ką galvoju, apie tai ir dainuoju"
Garbiam žmogui tavo kavos gėrimai ant sniego ir maudynės ant ledo nekaip atrodo.
166, tavo vaikeliai maži, blogiausia, ką dar sugeba - įsistatyti guzą ar prasiskelti lūpą. Palauk, paaugs, traumos taps kasdienybė.
Atsimenu, statėme namą. Iškėlė meistrai vainiką, uždengė stogą. Ta proga turėjome buteliuką statyti. Nusivežėme jau į naują būstą visą maistą gėrimą ir vaikus. Jiems po 6-7 metus buvo. Užėjo perkūnija, lietus. Pasiunčiau mašinos langus uždaryti. Tai jie ne pro duris, o per langą strykt. O tas langas nuo žemės gal virš 2,5 m , nes nukasta gruntas buvo iki pusės rūsio. Apšalome, galvojau kad kojos jau sulindo į gerą vietą. Ogi nieko. Dar sako, mama, mes čia dažnai šokinėjame.
Guminiai jie pas mane. Nors kasmet sugeba ką nors susilaužyti : iškrito, nukrito, nugriuvo, atsitrenkė.. Užtat nuo kokių 12 metų važiuoja viskuo, kas turi vairą ir ratus. Plaukia nardo irgi nuo mažų dienų.
Iš Kaimo vaikų kitokių ir neįsivaizduoju 
Dar vieną naktelę prakentėt ir jau lyg neberodo greitu laiku šalnų 
