Sodyba

Visi pomidorai ir didžioji dalis paprikų gyvena balkone , nemačiau labai nelaimingų ... Tik baklažanai šiltai lepinasi , ant saulėtos palangės Jau atgal triobon nenešiu ... tegul grūdinasi .

labas rytas
Nežinau, kiek pas mus buvo šalčio Atsibudau tik 8 val, tai termometras rytinėje pusėje prieš saulutę jau +1 rodė . Bet kad šalna buvusi, tai matau iš žolės apšalusios. šiltnamy buvau palikusi tik lobelijų vieną indelį neišpikiuotą. Tai matysiu, ar liko kas, kai nueisiu apžiūrėt.
Nu pasiteisino man spąstai - jau 4 kurmius pagavau ..




Tai taip, aš ir kalbu apie tai, kas gali pats projektus padaryt ir visas tas biurokratines vingrybes suprast, pažinčių reikalingose vietose turėt , tada verta. Nes parama negrąžinamai duodama. Jei viskam samdyt, tai ta parama taip ir išbyrės, kaip smėlis tarp pirštų ...Ir kas blogiausia, kad viską daryt savo lėšom ir tik jie paskui grąžins pagal pateiktus mokėjimų prašymus. jei neturi, tai vėl turi kreiptis į bankus dėl paskolos ... Nu reik nervus gerus turėt tokiems biurokratiniams viražams

tokios paramos geriausia didesnems ir šiaip turtingoms įmonems, jos turi kelis tam apmokytus darbuotojus rašyti projektus, plius laisvu pinigų kur gali banke palaikyt tris metus ir taip pasipelno , o kuri įmone maža, sunkiau verčiasi tai belieka tik apsilaižyt besidairant į visas tas es paramas

Šiltnamį revizavau - puikiai žaliuoja tos lobelijos O gal pas mus šįkart nedidelis tas minusas tebuvo. Va, belieka spėliot, kadangi pramiegojau Dukrai atostogos, tai ir mums atostogos - parpėm visi draugiškai. Vėjo lyg nėra, galėsiu lauke pasidarbuot . bet lietaus tai mažoka buvo. pakėliau agro, kur žirniai sudygę - sausa . O, atrodo, nemažai lijo .

Prisijungsiu ir paseksiu pasaką "Parama kaimo turizmui"...
Gyveno senelis ir senelė. Turėjo pusę milijono už parduotas auksines šakutes trobelei pasistatyti, bet labai norėjo trobelės už milijoną. Pasinaudojo karalaitės Europos gera dūšia ir gavo dar tiek pat - dar pusę milijono.!! Aišku, reikėjo kažkokius įsipareigojimus prisiimti - darbuotojus kelis įdarbinti, penkis metus veiklos nekeisti ir leisti visiems norintiems trobelėje pernakvoti, bei po rūtų darželį pasivaikščioti. Ale ką darysi. Negi sunku "įdarbinti" anūką ir anūkėlę, bei už juos duoklę iždan sumokėti, bei patentą iš ten pat išsipirkti, kai pusmilijonis gautas iš princesės. Bet taip nesinori, kad kažkokie prasčiokai tryptų naują marmurinę aslą ir gėles uostytų. Taigi nustatė kainą pinigais daugiau nei kilometrų iki Mėnulio, kad tik tie, kuriems neskirta tarp baltų žmonių sukiotis, net minties tokios neturėtų. Ir žiūri tie mirtingieji į tokias sumas vis kartodami - a-jai, a-ja-jai, kaip brangu kaimo trobelėje ilsėtis..! Ir pamatė karalystės viziris tuos pačius skaičius juodu ant balto parašytus. Ir pagalvojo, kad senelis su senele daug uždirba. Ir pabandė išsiaiškinti ar turtingi karalystėje žmonės gyvena ir moka tooookius didelius pinigus. Ir išsiuntė pasiuntinius pas senelę ir senelį tiesos išsiaiškinti. Nujojo pasiuntiniai ir klausia bočių - ar galima trobelėje pernakvoti ir po rūtų darželį pasivaikščioti, bei rodo, kad auksinių jie tikrai turi. Išsigando senelis ir senelė, kad atvykėliai sutinka mokėti ir gali tekt paslėpti nuo tamsios nakties nepažįstamuosius savo trobelėje. Ir išsigando baisiausiai..! Bet senelė buvo protinga ir greitai sugalvojo ką atsakyti pakeleiviams - "o pas mus viskas užimta ir laisvų guolių nėra..." Grižo pasiuntiniai pas vizirį ir atraportavo jam, kad senelis su senele gauna didžiuliausias skrynias aukso su turtais kožną dieną, visi guoliai užimti... Juokias senoliai, kad lengvai pavyko išsisukti, bet papyko viziris - "kaip čia dabar..? tokius turtus gauna, o iždan mažai įdeda". Ir paskelbė viziris, kad toks verslas yra labai pelningas. Ir išleido viziris raštą, kad iždo skrynia irgi turi pildytis sparčiau. Perskaitė viziris raštą centrinėje kaimo aikštėje prie pašto, kur arkliai būdavo keičiami.., senelis garsiai senelei perpasakojo, nusišypsojo per ūsą, nubraukė midaus lašelius nuo lūpų ir numojo ranka - na ką darysi, damokėsim likusius kelis mėnesius, o paskui jau galėsim vartus užrakinti ir šilkuose voliotis...
O tuo tarpu, gretimame sodžiuje gyveno Naivuolių šeima ir vargo, vargo, vargo - anksti kėlės, vėlai gulės, nepamiršdami prieš miegą nugarą dilgėlių nuoviru pasitrinti tikėdamiesi, kad rytą atsikėlus ji jau nebeskaudės. Paskaitė vizirio straipsnį karalystės žiniose apie senelį ir senelę - kaip jie trobelę pasistatė, kaip princesė Europa padėjo, kaip karalystės gyventojai senoliams turtus krauna už vaikščiojimą po rūtų darželį. Sunkiai patikėjo Naivuolis, bet nusprendė pats patikrinti. Įsijungė veizorių, pasižiūrėjo kainas - nu akurat didelės. Paskambino seneliui mobiliu kalbėtoju ir paklausė ar turi laisvų gultų romantiškai nakčiai su pačia praleisti - viskas užimta..! Nuslinko mėnesienoje dar ir per tvoros plyšį akį užmest ir įsitikinti ar iš tiesų ta trobelė auksu dengta... Viską pamatęs savo akimis, vieną vėlyvą vakarą, kai Naivuoliukai jau buvo įmigę, pasikvietė pačią Naivuolienę ir parodė turtėjimo planą - parduosim arklį, karvę, abi kiaulas, visas vištas su viščiukais, plūgą, akėčias, senas drapanas ir pasilikę tik loptytus triusikus rūrai pridengti, prašysime princesės Europos pinigų, kad pridėtų auksinių naujiems triobesiams kurti... Kol vaikai užaugs, įdarbinsime mužikus iš gretimo kaimo, katrie rūtų darželį ravės ir grindis mazgos po miniomis plūstančių karalystės gyventojų. O po penkių metų net ir tų mužikų nebereikės, ir vyną bus galima gerti iš sidabrinių taurių, bei saulėlydžiu grožėtis...
Kaip tarė taip ir padarė. Pasistatė trobesius ir ajerais pakvėpino. Ant senų vežimo ratų išdegino anglim triobesių pavadinimą ir į akmenį ant pakelės sankirtos stovintį atrėmė - "... tiesiai eisi, nakvynę rasi...!" Kad pakelaivių būtų daugiau, truputį ir kainą sumažino, vis neužmiršdami pasišaipyti iš senelės ir senelio, kaip visi tik į jų trobą trauks, o senoliai bankrutuos. Laukė dieną, laukė antrą. Tučia. Laukia savaitę, laukia antrą. Tuščia. Siunčia Naivuolis pačią - eik prie akmens pakely ir pažiūrėk ar yra keliautojų ir ar jie mato mūsų ratą. Nuėjo Naivuolienė prie akmens, pasislėpė pakrūmy ir stebi praeinančius keliautojus. Ir išgirsta jų pokalbius, kad naktis artinas, kad nakvynės reikia ieškoti, bet maišelis su pinigais ne tiek pilnas, kad tokius pinigus už nakvynę mokėti. Grižta pati ir liepia savo brangiausiam greitai kainą mažinti, jei nori kad nors retkarčiais būt galima balaną įžiebti, jau nekalbant apie žibalinę lempą... Sumažino kainą Naivuoliai, bet keliautojų vis nėra. Sumažino dar kartą. Tuščia. Vis brangu keliautojams... Pasiskaičiavo Naivuolis, kad dalgės pustymas brangiau kainuoja, nei žmonės auksinių nori duot. O kur dar įsipareigojimas penkis metus algas mužikams mokėt? O dar ir iždan reikia įdėti - juk viziris nurodė, kad biznis tai pelningas...
Apaugo samanom trobelės langinės. Vorai savo namus tuščiuose trobesiuose įsirengė. O Naivuolis su pačia ir vaikais išpėdino į gretimą karlystę svetimos kalbos mokytis.
Pamatė senelis su senele, kad trobos tuščios rymo, išvijo vorus ir atidavė juos anūkams gimtadieniams su draugais švęsti. O pats senelis su senele laimingi vyną vakarais terasoje kartu su viziriu iš sidabrinių taurių geria ir mužikus keikia, kad jie karalystės nemyli, kad iždo skrynion auksinių nededa, bet bėga į gretimą karalystę. Ir ko nebūt laimingais, kai penki metai jau praėjo, kai princesė Europa pretenzijų nebeturi, kai nebereikia bijot, jog atsiras norinčių po rūtų darželį pasivaikščioti, kai anūkai jau užaugę...
O vienos anūkės vestuvėse ir aš buvau. Midų alų gėriau, per barzdą varvėjo... Tik burnoj nieko neturėjau...
Štai ir viskas. Pasakos pabaiga...

Gerulė pasaka, Gladijau Ir nepatingėjai tiek prirašyt
Kaip lauke atšilo
Dar pamiršau parašyt - ragavau garšvos. Grėbiau lapus ir po lazdynais tiek daug garšvų, atkasiau biski tų lapų ir pačius jauniausius lapukus, dar tokius ne visai išsiskleidusius, kelis suvalgiau . Nugi skanu Dabar žadu eit su bliūdu Ir dilgėlių žinau vietelę, bet tų tai jau neišdrįsiu paragaut. Turbūt

Pasaka, Gladijau, nuostabi Ale koks įkvėpimas
O kokia fėja seneliams padėjo pilvą užkimšti tuos 5 metus? Ar ėjo lažą į kokio dvarponio pilį?

Labas rytas.
Gladijau,gal knygą rašai?

Taigi turėjo aukso, pasistatė rūmus iš ES , tai kam jiems dar papildomai dirbti. Čia ir yra esmė, kad jei turi piastrų, tai gali juos gausinti . Parodai kelis uždirbtus euriukus, kelis euriukus sumoki GPM ir ramiai gyveni.

Čia tik pasaka. Gyvenime "taip nebūna"...
Aš daviau juk užuominą į "auksines šakutes"...
Iš tiesų, tai daug tokių gudručių, kurie po "viešųjų pirkimų" ar kitų "legalių veiksmų" turėdami pusmilijonį, užsimano pasistatyti namus už milijoną. O gavus paramą nejaugi sunku penkis metus laikytis įsipareigojimų nekeisti veiklos? Na, nekeisi veiklos... Pasireklamuosi. Gali net į KT asociaciją įstoti dėl akių. Nenori, kad tau "trukdytų" ale poilsiautojai, nusistatai didelę kainą (kad niekas net neskambintų, o jei paskambins aiškini, jog viskas užimta) ir niekas nevažiuos. Argi sunku penkeris metus išsipirkti verslo liudijimą, susimokėti sodrai ir PSD? Šiai dienai tai būtų 10088€ penkiems metams. Ar gaila gavus pusę milijono (!!!!) (ir toliau dalyvaujant viešuosuose pirkimuose..)..? O buvusi finansų ministrė Šimonytė, pagal "tokių" sodybų kainas (ir "ale" užimtumą) ir nusprendė, kad tai - "didelio pelningumo verslas" ir nepasikuklino mokesčius pakelti nediferencijuojant pagal sodybos dydį. Tik kažkodėl neatkreipė dėmesio į iš tiesų dirbančias sodybas, kad tai ir daugiausia sanaudų reikalaujantis verslas. Tie žmonės, kurie gavo paramą ir galvojo tikrai užsiimti kaimo turizmu ir "įkrito į duobę iki kaklo", - mokesčiai (abiems sutuoktiniams tai bus daug - 302.28€ mėnesiui, o dar plius GPM nuo visų pajamų jei viršiji 374€ į mėnesį), sanaudos, absurdiški reikalavimai (pvz: sudaryti sutartį su skalbykla (patiems skalbti negalima), dezinfekavimo ir valymo priemones pirkti tik vienoje firmoje (kur viskas kelis kartus brangiau) ir t.t. ir t.t. Čia visko ir nesurašysi. Man gaila tų žmonių su pavarde "Naivuoliai". Dar kai už savo pinigus darai, tai nors nieko neįsipareigoji. Nesiseka, tai nesiseka. Pats namą turi pasistatęs ir tiek.
Beje, aš ir dabar gavau iš asociacijos laišką "išparduodamas bankrutuojančios kaimo turizmo turtas, gal kam reikia?" O kiek tokių sodybų...??
Niekam nepatariu (čia kažkas buvo užsiminęs) pradedant kaimo turizmą (iš tiesų, o ne fiktyviai) susidėti su karalaite Europa
Ai, tiesa. Man dažnai žmonės siūlo savo kainą mažesnę net už sanaudas, jau nekalbant apie mokesčius. Ir dar idiotais prieš atsisveikinant spėja mus išvadinti...
Gal kitiems verslams ir verta, bet tik ne šiam....
-----------
keletą ankedotinių situacijų...
1.
(skambutis)
- ar laisva xxxx.xx.xx diena?
- taip.
- gal galite priimti už dyką?
- ????????? nesupratau...
- na vis tiek juk laisva...
2.
(jau atvykus)
- atneškite indų ploviklį mėlynos spalvos, nes žalia spalva man nepatinka...
3.
(skambutis)
- ar galima išsinuomoti vienam žmogui ir kiek tai kainuos?
- taip. kaina bus - xx.xx
- OK. tenkina, bet turiu pageidavimą. Sustatykite stalus, kad susėstų 60 žmonių padenkite į apačią tamsiai mėlynas staltieses, o ant viršaus baltas. Indus sudėkite. keturias žvakides (nu ir t.t.)... Šašlykines užkurkite (na ir t.t.) Papuoškite raudonomis rožėmis (na ir t.t.) Pirtį iškurenkite (na ir labai daug taip toliau....)
- ???? Juk sakėt, kad vienas....
- na taip. Nuomosiu vienas, o kiti bus mano svečiai - su gimtadieniu mane sveikins...
4.
(skambutis)
- ar nuomojate vienai parai ir kokia kaina?
- taip. kaina xx.xx.
- OK. O jei mes atvažiuosime po darbo ir išvažiuoti ryte tiesiai į darbą, gal nuolaidą padarysite?
- na, labai simbolišką...
- tai gerai. Mes atvažiuosime penktadienį po darbo ir išvažiuosime pirmadienį ryte...
5.
(skambutis)
- norime dviese ramiai pailsėti nuo vaikų ir ar tikrai mes būsime dviese ir daugiau nieko nebus ir kokia bus kaina?
- taip. kaina xx.xx
- puiku...
atvyksta du automobiliai iš kurių išlipa keturi suaugę ir keturi vaikai...
- ??? Juk užsisakėte tik dviese..???
- na taip, bet pagalvojom, kad už vaikus vis tiek papildomai neimsite, tai tegul pabūna gamtoje kartu su anūkais...
(dabar kai kas užsimena apie vaikus, visados paklausiame ar tie vaikai neatsiveš savo vaikų... )

Gladijau, įtariu, kad tau dažnai kyla žmogžudiškos mintys.

Šiandien paskaičiau Blažytės straipsnį apie ubagų mentalitetą. Nesvarbu, kad tas ubagas varto milijonus, jo mintys vis viena bus ubagiškos. Kažkada prekiavome turguje kelis metus, kol dar ūkį įsukome. Labiausiai nervuodavo tie, kurie ateina šaneliais kvepėdami, derasi iki pamėlynavimo ir nueina polkos žingsniu, jei nuleidi nors centą.
Arba kad ir šiaip kasmet. Išpurtytos svogūnų juostos , kad kelias dienas pradžiūtų. Jei prie kelio - stoja visi konvejeriu. Su apynaujėm Audinėmis ar BMV.Kai bandai nuvaikyti, atsakymas dažnai "prikala"
_ Taigi tokie plotai, ar tau gaila...

Mano a.a. močiutė vis sakydavo - pats bjauriausias ponas iš ubago patapęs ponu ... Bet laikai vis tik kiti , keičiasi viskas labai greit .